Man taip sunku tylėti,
Nes taip karštai myliu,
Nes laukti ir tikėti
Šiandien turbūt jau vėlu.


Už durų mūsų meilė -
Gyva, švelni, tyra,
Nes šiam pasauly laimė
Tikrai, tikrai yra.

Tu turbūt negirdi manęs,
Kad nei laiško ir nei žodžio.
Užmarštis kas dieną sielą tyliai guodžia,
Kad išauš kita diena.

Bet dienos man negana.

Jei užges aušra,
Jei tavęs nėra,
Tai nebus nei šviesos, nei švytėjimo.

Tu tokia gera,
Kad iš naujo aušra
Mano širdį vėl kelia.



Kol mudu būsim dviese,
Kol meilė bus skirta
Ir kol tave mylėsiu,
Tol plaks krūtinėj aistra.
Kol mudu būsim dviese...




Netylėk, širdie, maldauju.

Tau reikės atgimt iš naujo,
Tu turi prabilti apie viltį vėl,
Nes kitaip užges liepsna
Ir užlies rudens tyla.

Tu švelni, miela.
Dar viltis gyva,
Šį pasaulį užlieja šiluma.

Tu tokia gera,

Kad iš naujo aušra
Mano širdį vėl kelia.


Kol mudu būsim dviese,
Kol meilė bus skirta
Ir kol tave mylėsiu,
Tol plaks krūtinėje širdis mana.


Man taip sunku tylėti,

Nes taip karštai myliu,
Nes laukti ir tikėti,
Kad suprasi mane iš lūpų nebylių...