Mano ausyje vienoj – kala repo bytas, kala repo bytas, kala repo bytas.
Mano ausyje kitoj – skrečas suraitytas, skrečas suraitytas, skrečas suraitytas.

Užsimetu ausines, ir klausau aš repo dainą.
Mane šiandieną stebi, visi, visi praeiviai.
Saulutė sukas danguje, tokia graži diena.
Mano galvoje kurias lyrika keista, kurią aš užrašysiu,
Visą liaudį užtaršysiu Ka.U.eR.V.A.
Muzika iš Kauno čia yra, neduodam niekam kyšių,
Nebijokit aš dar grįšiu,
Mano akyse miestas iš spalvotų plytų,
Kelias tiestas į visas puses.
Tam nereikia litų, biškį šen, biškį ten,
Nori darom feat‘a, jei vaizduotėj išlaikyta,
Nes męs turim tai, ko kiti neturi,
Nors galėtų, jei norėtų ne rytojaus dienai atidėtų,
Į pasaulį dar gražiau žiūrėtų,
Yra žmogaus širdy kūrybai visad vietų,
Jei nesėdo ant karjeros – darbas šventė, darbininkas maladiec,
Kai užaugsiu, toks tapsiu tada bus visiems pizdiec,
Nusijamam ausines dabar, nes ir be jų mūsų ausyse,
Mūsų akyse, mūsų galvose,
Mūsyse muzika aptikta vienokia, kitokia. Aha...

Mano ausyje vienoj – kala repo bytas, kala repo bytas, kala repo bytas.
Mano ausyje kitoj – skrečas suraitytas, skrečas suraitytas, skrečas suraitytas. [x2]

Šviesių minčių vaivorykšte nušvinta mano rytas,
Kai atsikeliu iš lovos, o ausy jau kala bytas.
Kalavijaus smaigaliu, mitais išrašytas žodžių šeimininkų,
Jie savo ginklu pasirinko, vien kūrimo tinklą,
audio iš žodžių ir eilučių,
Gaudė liaudį kuri snaudė po žiemos zuikučių,
Bet pabudo, kai paraudę horizontai
Pranešė artėjant naują dieną,
O saulė liejo spindulius po kojomis
Ant grindinio pastoviai mindomo praeivių,
Pakeliui į studiją, pradėsim be preliudijų.
Va ir Vinipuxas, jau šiandien pas mus užblūdijo,
Medum liežuvį tepa ir vėl kepa savo repą.
O Maxim‘as jau apšilo, prie vinilų į ugnį žibalą pila,
Ir deda kylą trotilo visą į šmotą,
Kad nušoktumėt nuo proto,
kad venomis ugnis pulsuotų vietoj kraujo,
Kad norėtumei patirti šitą jausmą vėl iš naujo,
Tau jį saujom atiduodu iš minčių aruodų,
Sodo sultingiausių vaisių, kur gi šiandien aš nueisiu,
O vakarą vėlyvą baigęs jau rečitatyvą.
Aš kaifuoju nes...


Mano ausyje vienoj – kala repo bytas, kala repo bytas, kala repo bytas.
Mano ausyje kitoj – skrečas suraitytas, skrečas suraitytas, skrečas suraitytas. [x2]

Labas vakaras, kiekvieną kartą sakome,
Kai ateiname nurauti jūsų.
Norėtume – prikeltume net čigonų taborą
Iš rūsio dėl jūsų, dėl mus supančių. A.
Užduodu klausimą - kur? Jūs atsakote – va!
Kur? Va! Ir viskas tuo jau pasakyta.
Jei reikės ištaškysiu smegenis pas ką jų dar liko
Su šitu bytu iš vinilo Maxim‘o kolekcijos kilusiu,
Neatsilikit nuo mūsų, pakelkite rankas, va, štai į šitą pusę,
O štai, va tai va tai, matai – lengvai jau Kaunas rauna,
Net berniukai maroziukai, bei jų kalės ir panelės
Moka judint sėdynes grojant K.U.R.V.A‘i.
Prie pulto MaxiJ‘jus, Rolandėlis,
mikrofonai pas Andriuką ir Tomuką, pas Čarli ir Košmariuką.
Siunčiam respektuką, kala bytas kaip su plaktuku.
Dar ... plius kas čia bus, nuo repo bloga,
O Ka.U.eR.V.A rauna stogą. Stogą? Stogą!

Mano ausyje vienoj – kala repo bytas, kala repo bytas, kala repo bytas.
Mano ausyje kitoj – skrečas suraitytas, skrečas suraitytas, skrečas suraitytas. [x4]