ŠARMANKA
(„ Rylos rauda“ vertimas Valerijos Adomaitienės)

Kažkas aimanuoja, kažkas tyliai rauda
Kad čia ne gimtinėj, kažkam širdį skauda.
Kad skiria ją marios, kad skiria ją mylios,
Kad laimės neranda be savo Tėvynės.
Priedainis
Mažu paukšteliu ji vis skrenda
Žemelėn, kurią greit suranda,
Kur pildosi visos svajonės,
Kur verkia ir juokiasi žmonės.

Ten kvepia medum visos pievos,
Ten žydi nepaprastos ievos,
Ten meilės ir džiaugsmo užtenka
Tik reikia ištiesti tau ranką.

2. O ryla vis rauda, lyg smuikas raudotų
Kodėl ji Paryžiuj, kodėl ne namuose,
Kam tremtinio dalią mažai jai paskyrė
Čia džiuginti žmones, ne savo Tėvynėj.