Pati daina parašyta suomiu kalba 

IŠDAVIKAS

Nubudęs veidrodyje matau savo bjaurų, apgailėtiną atvaizdą. Jis juokiasi, tyčiojasi, verkia, rėkia ir reikalauja visiškai atsiduoti mano putytei. Ir dar jaučiu Ferneto skonį burnoje. (spiritinė žolelių trauktinė, amareto tipo) Nieko neprisimenu, tik savo karčią nebūtį, kurią palikau kraujo klane. Klausiate manęs, kodėl geriu, kodėl slopinu pojūčius cheminiais draugais, kodėl negaliu atsispirti gundytojos nailoninėmis kojinėmis žavesiui. Nes manyje yra kažkas, ką privalau nužudyti, nepaisydamas skausmo ir pasekmių, privalau tai sunaikinti. Ir net jei galėčiau pradėti savo gyvenimą iš naujo, pakartočiau kiekvieną savo padarytą prakeiktą klaidą. Šypsočiausi ir sakyčiau: „Aš nesustosiu“.

AŠ ESU SAVO PATS BLOGIAUSIAS PRIEŠAS  - skamba dainos pabaigoje lotynų kalba.