Today I woke up and I hate myself
Death doesn't answer when I cry for help
No high could save me from the depths of Hell
I'll drown my mind until I'm someone else
Doubt take care of me, be scared of me
My misery owns me
I don't want to be my enemy
My misery owns me now
Under the graveyard
We're all rotting bones
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
Everything you are
Can't take it when you go
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
I ain't living this lie no more
Ain't living this lie no more
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
It's cold in the graveyard
We all die alone
Cover my eyes so I can't see clear
One sip away from everything I fear
Ashes to ashes, watch me disappear
Closer to home because the end is near
Doubt take care of me, be scared of me
My misery owns me
I don't want to be my enemy
My misery owns me now
Under the graveyard
We're all rotting bones
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
Everything you are
Can't take it when you go
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
I ain't living this lie no more
Ain't living this lie no more
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
It's cold in the graveyard
We all die alone
(I'm waiting for you)
Under the graveyard
We're all rotting bones
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
Everything you are
Can't take it when you go
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
I ain't living this lie no more
Ain't living this lie no more
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
It's cold in the graveyard
We all die alone
Oh-oh-oh, oh-oh-oh
Paradoksas ir tiek. Iš viso albumo 10 vertinau būtent šią dainą. Puikiai žinau, kad ji yra sufastriguota baltais siūlais iš senų kažkada labai gražių skiaučių. Tas čyzy oh-oh-oh... ir nepaprastai užsaldyta įžanga ir perspaustas "diaj eliaun" turėtų sukelti šleikštulį, bet kažkodėl to nenutinka. Čia atvejis iš dailėje pasitaikančių kazusų, kuomet kičas tampa menu. Kaip Varholas. Nes įjungtas gitaros super nuostabus epizodas nuo 3:35, lyg pats Roadsas būtų grįžęs iš anapus, ima ir sutaiso reikalus. Visumoje gaunasi kaip geriant tekilą, jei nelyžtelėsi druskos ir nekrimstelėsi citrinos burnoje liks tik šleikštokai salsvas atskonis.
Vat tos druskos ir citrinos man šiame kūrinyje mažokai, nepagelbėja
Paradoksas ir tiek. Iš viso albumo 10 vertinau būtent šią dainą. Puikiai žinau, kad ji yra sufastriguota baltais siūlais iš senų kažkada labai gražių skiaučių. Tas čyzy oh-oh-oh... ir nepaprastai užsaldyta įžanga ir perspaustas "diaj eliaun" turėtų sukelti šleikštulį, bet kažkodėl to nenutinka. Čia atvejis iš dailėje pasitaikančių kazusų, kuomet kičas tampa menu. Kaip Varholas. Nes įjungtas gitaros super nuostabus epizodas nuo 3:35, lyg pats Roadsas būtų grįžęs iš anapus, ima ir sutaiso reikalus. Visumoje gaunasi kaip geriant tekilą, jei nelyžtelėsi druskos ir nekrimstelėsi citrinos burnoje liks tik šleikštokai salsvas atskonis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 24 d. 16:15:56
Vat tos druskos ir citrinos man šiame kūrinyje mažokai, nepagelbėja
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. gruodžio 24 d. 14:40:28
Paradoksas ir tiek. Iš viso albumo 10 vertinau būtent šią dainą. Puikiai žinau, kad ji yra sufastriguota baltais siūlais iš senų kažkada labai gražių skiaučių. Tas čyzy oh-oh-oh... ir nepaprastai užsaldyta įžanga ir perspaustas "diaj eliaun" turėtų sukelti šleikštulį, bet kažkodėl to nenutinka. Čia atvejis iš dailėje pasitaikančių kazusų, kuomet kičas tampa menu. Kaip Varholas. Nes įjungtas gitaros super nuostabus epizodas nuo 3:35, lyg pats Roadsas būtų grįžęs iš anapus, ima ir sutaiso reikalus. Visumoje gaunasi kaip geriant tekilą, jei nelyžtelėsi druskos ir nekrimstelėsi citrinos burnoje liks tik šleikštokai salsvas atskonis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly