Esu girdėjęs šitą albumą vieną kartą prieš beveik 10 metų, tai tuo metu stengiausi apimti per daug būdamas tik pradinuku roko muzikos pasaulyje, tai natūralu, kad šitas albumas užsimiršo. Bet aš dabar esu net dar mažesnis improvizacijų mėgėjas ir turiu pasakyti, kad šiame albume improvizavimas yra tikrai stiprus ir pritariu masinei nuomonei dėl to, kad tai vienas įdomesnių roko muzikos koncertinių albumų. Aišku, aš esu labai didelis Whipping Post fanas ir vien jau jos užtektų, kad šitas albumas papirktų (net ir nepaisant to, jog studijinę versiją mėgstu labiau). Bet dar didesnis favoritas albume yra In Memory of Elizabeth Reed. Taško be sustojimo, taip ir įsivaizduoju idealią instrumentinę bliuzroko improvizaciją. Stormy Monday ir Hot 'Lanta atlikimas irgi smagus. You Don't Love Me tuo tarpu turi labai fainą ir sudėtingą melodiją, tačiau improvizacija kiek per ilga ir man išsikvepia. Statesboro Blues ir Done Somebody Wrong yra geros dainos, bet šio albumo kontekste yra prie silpnesnių. Vien jau šitas teiginys pasako, jog esu pasiruošęs duoti aukštą balą albumui. Konkrečiai: 9-etą su pliusu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. liepos 27 d. 14:50:23
Esu girdėjęs šitą albumą vieną kartą prieš beveik 10 metų, tai tuo metu stengiausi apimti per daug būdamas tik pradinuku roko muzikos pasaulyje, tai natūralu, kad šitas albumas užsimiršo. Bet aš dabar esu net dar mažesnis improvizacijų mėgėjas ir turiu pasakyti, kad šiame albume improvizavimas yra tikrai stiprus ir pritariu masinei nuomonei dėl to, kad tai vienas įdomesnių roko muzikos koncertinių albumų. Aišku, aš esu labai didelis Whipping Post fanas ir vien jau jos užtektų, kad šitas albumas papirktų (net ir nepaisant to, jog studijinę versiją mėgstu labiau). Bet dar didesnis favoritas albume yra In Memory of Elizabeth Reed. Taško be sustojimo, taip ir įsivaizduoju idealią instrumentinę bliuzroko improvizaciją. Stormy Monday ir Hot 'Lanta atlikimas irgi smagus. You Don't Love Me tuo tarpu turi labai fainą ir sudėtingą melodiją, tačiau improvizacija kiek per ilga ir man išsikvepia. Statesboro Blues ir Done Somebody Wrong yra geros dainos, bet šio albumo kontekste yra prie silpnesnių. Vien jau šitas teiginys pasako, jog esu pasiruošęs duoti aukštą balą albumui. Konkrečiai: 9-etą su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas