The Blight Of God's Acre

Diskusijos

0

Šventoriaus Pragaištis

Jis iš kurortinio apsigimėlių cirko trupės, ginkluotas verslo įrankiais,

stovi šešėlyje prie kapinių vartų.

Iš mirusių kėlę nuomininkai šios buveinės

du pirštus kelia moiroms. [dvigubas fakas]

Nebus ramybės jų dvokiančiuose kapuose,

jis laisvalaikiu išniekins tas katakombų gimdas.

Siužetas pasisuka, kad šeimininkai nesvetingi.

Paskutiniai velėnos lopai nuplėšti nagais,

jis žino, kad žino jie, ką jis žino.

Gan mandagus, kad pasibelstų į kiekvienos dėžės dangtį ir palauktų pakvietimo, kol įgys  drąsos, -sprogusi širdis sumikčios tuščiavidurėj šaltoje krūtinėje.

Taigi, panyra į irstantį kūną, jų žaisliukai turėjo laiko apsinuogint,-

nei kaltės, nei užuojautos. Mėgaujasi jų puvimu.

Bus blogiau, kai jis suras šviežią kūną,

kurį teks nugabenti kaip kontrabandą  medikams.

Nepadorus potraukis pasotintas, kišenės pripildytos pigių blizgučių,

jis žaidžia kolegos Šarkos žaidimus. Širdis –riebios juodumos virpėjimas.

Atsišliejęs į paminklą, nesudomintas užrašo,

iš slaptos brakonieriaus kišenės sugraibė vogtą cigaretę.

Galbūt minutę skirs apmąstymams,

apie marmuro miestą ana va.

Ir triskart tiek  nusistebėjimui,

kodėl jo kaulų sodo medeliai neprataria nė žodžio.

Ir pasirodo veiksme tik kai jis prašo įleisti,

tada atlieka perėjimo apeigas dūlančiuose koridoriuose.

Jis prisikrauna karučius vaisių iš šventoriaus,

ir ant pirštų galų pasišalina nupraust

po dušu kaulinius sopulingus savo draugus kanalizacijoj iš dramblio kaulo,

ir dovanas, nuplėštas su mėsa.

Bet viskas noriai, nesipriešinant. Grobio sugedę vaisiai.