Leprous diskografija man yra visiškas tyrinėjimų šaltinis. Ne tik dėl to, kad ši grupė pateikia įspūdingos muzikos, bet labai įdomus grupės progresavimas nuo vieno albumo prie kito. Man kol kas Leprous diskografija yra kalniukas, kurio pati viršūnė yra šis albumas. Kruopščiai atidirbtas, vientiso skambesio ir unikalaus braižo, apgalvotų kompozicijų ir šaunių melodijų pripildytas albumas. Labai smagiai kai kurios erdvės užpildomos Solberg'o vokaliniu "aaaaaaa" motyvu. Muzikos kompleksiškumo nedrįstu kvestionuoti, tiesa, Contaminate Me grupė šiek tiek perspaudė su aštriais motyvais, bet užtat kokių greitų ir netikėtų motyvų yra dainoje Chronic ar Coal, kaip smagiai ir lėtai vystomi motyvai The Valley ir Echo dainose, labai patinka švelni The Cloak ir savotiška Salt. Vienintelė Foe man neprilimpa, atrodo daina, kuri galėtų būti hitas, tačiau iki tos kartelės, kurią užkelia visos kitos kompozicijos, neužšoka. Coal yra turbūt mėgstamiausia Leprous daina, nors konkurentų galėtų būti daug. Anksčiau kiek nepastebėjau Echo dainos išmanios struktūros ir ypač to dinamiško motyvo ties 4:20-6:10 - smagus visos tos lėtūniškos dainos atgaivinimas. Labai sunku rasti silpną vietą bei Foe, ir, kaip minėjau, truputį persistengta su Contaminate Me. Tačiau tai nekeičia mano balo, kuris neabejotinai yra 10 balų. Kadangi dešimtmetis palaipsniui artėja į pabaigą, jau turiu drąsos sakyti, kad tai ne tik vienas kokybiškiausių, bet ir vienas svarbiausių šio dešimtmečio progresyvios muzikos darbų, kadangi matome, kad Leprous daro įtaką kitiems atlikėjams (net neabejoju, kad veteranai Pain of Salvation turėjo prieš tai būti klausę Leprous, kad subrandintų tokį skambesį In The Passing Light of Day albumui)
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
O YouTube tai nebūtinai įdėtas darbas yra lygu peržiūrų skaičiui. Bet irgi priklauso nuo turinio tipo. Bet mano nuomone, didžiausia YouTube populiarumo paslaptis yra skoningas ir subalansuotas turinio pateikimas. Jame svarbiausia, kad žiūrovas nenuobodžia
Tai kad kaip tik tinklalaidės dabar didžiausias dalykas. Nežinau kas jas keistų. Tik tiek, kad visi jas kuria ir konkurencija yra milžiniška. Sunku padaryti, kad būtum pastebėtas. Kita vertus, manau, kartais geriau turėti mažą, bet ištikimą auditoriją.
2024 m. vasario 28 d. 20:34:17
Afigenas, Ohogo!!! Labiausiai uzkabina ir veza Coal ir The Valley...
2018 m. birželio 15 d. 22:31:07
Leprous diskografija man yra visiškas tyrinėjimų šaltinis. Ne tik dėl to, kad ši grupė pateikia įspūdingos muzikos, bet labai įdomus grupės progresavimas nuo vieno albumo prie kito. Man kol kas Leprous diskografija yra kalniukas, kurio pati viršūnė yra šis albumas. Kruopščiai atidirbtas, vientiso skambesio ir unikalaus braižo, apgalvotų kompozicijų ir šaunių melodijų pripildytas albumas. Labai smagiai kai kurios erdvės užpildomos Solberg'o vokaliniu "aaaaaaa" motyvu. Muzikos kompleksiškumo nedrįstu kvestionuoti, tiesa, Contaminate Me grupė šiek tiek perspaudė su aštriais motyvais, bet užtat kokių greitų ir netikėtų motyvų yra dainoje Chronic ar Coal, kaip smagiai ir lėtai vystomi motyvai The Valley ir Echo dainose, labai patinka švelni The Cloak ir savotiška Salt. Vienintelė Foe man neprilimpa, atrodo daina, kuri galėtų būti hitas, tačiau iki tos kartelės, kurią užkelia visos kitos kompozicijos, neužšoka. Coal yra turbūt mėgstamiausia Leprous daina, nors konkurentų galėtų būti daug. Anksčiau kiek nepastebėjau Echo dainos išmanios struktūros ir ypač to dinamiško motyvo ties 4:20-6:10 - smagus visos tos lėtūniškos dainos atgaivinimas. Labai sunku rasti silpną vietą bei Foe, ir, kaip minėjau, truputį persistengta su Contaminate Me. Tačiau tai nekeičia mano balo, kuris neabejotinai yra 10 balų. Kadangi dešimtmetis palaipsniui artėja į pabaigą, jau turiu drąsos sakyti, kad tai ne tik vienas kokybiškiausių, bet ir vienas svarbiausių šio dešimtmečio progresyvios muzikos darbų, kadangi matome, kad Leprous daro įtaką kitiems atlikėjams (net neabejoju, kad veteranai Pain of Salvation turėjo prieš tai būti klausę Leprous, kad subrandintų tokį skambesį In The Passing Light of Day albumui)
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. birželio 2 d. 23:01:18
Primena Strapping Young Lad...Bet man patinka :D
____________________
NO.