Mano pozicija, kad tai yra silpniausias Mahavishnu Orchestra albumas 8-ajame dešimtmetyje, nesikeičia. Tačiau jis nėra ištisai silpnas, tiesiog turi keletą ausį rėžiančių trūkumų. Pirmas: kaip ir minėjau savo sename komentare, vokalinės MO dainos neveikia. Ir tai ne vien netikėtumo faktorius girdėti melodingą vokalinį džiazą iš grupės, kuri yra žinoma kaip agresyvaus jazz fusion pionerė. Tiesiog vokalines partijas atlieka ne vokalistai. Tą pernelyg saldų Narados balsą dar galima pakelti, bet kai užeina pritariamosios McLaughlin'o partijos falcetu, tai norisi lįsti į krūmus. Vienintelis iš vokalinių kūrinių, kuris man pasiteisino grynai vien dėl sudėtingos harmoninės struktūros, yra In My Life. Nu ir Planetary Citizen, kuri yra visai kita lyga lyginant su kitais vokaliniais kūriniais, nes tai vežantis fanko gabalas ir pagrindinę vokalo partiją atlieka nebe Narada, o Ralphe Armstrong.
Kitas dalykas yra tai, kad albumas nelabai turi vieningo stiliaus: kol Planetary Citizen ir Miles Out yra labai fankiškos natūros (Miles Out, tiesą sakant, skamba kaip Herbie Hancock chameleono parodija), In My Life, Gita ir River Of My Heart yra melodingas vokalinis džiazas, All In The Family ir The Way of the Pilgrim yra konvencinis MO taškalas, o Inner Worlds yra beveik elektroninis eksperimentas (bent jau pirmoji dainos dalis, kur McLaughlin'as smagiai braižo per gitarą, pajungtą prie sintezo). Visa tai labai nesiklijuoja į vieną esybę.
Na dar vienas minorinis minusas yra tas, kad Morning Calls yra totalus filler'is. Kita vertus, ten, kur Mahavishnu išvysto tą galią, ten jie skamba vis dar stipriai. Kai kurie Miles Out momentai į pabaigą pritrėškia, ta pati Inner Worlds kvapą gniaužia. The Way of the Pilgrim turi puikių gitaros partijų. Lotus Feet – puikus lengvesnis improvizacinis numeriukas. Mano mėgstamiausias gabalas yra Planetary Citizen – trumpas, bet visiškai on point linksmas fanko gabaliukas, kuris neturi analogo Mahavishnu diskografijoje.
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2021 m. rugpjūčio 9 d. 19:03:55
Mano pozicija, kad tai yra silpniausias Mahavishnu Orchestra albumas 8-ajame dešimtmetyje, nesikeičia. Tačiau jis nėra ištisai silpnas, tiesiog turi keletą ausį rėžiančių trūkumų. Pirmas: kaip ir minėjau savo sename komentare, vokalinės MO dainos neveikia. Ir tai ne vien netikėtumo faktorius girdėti melodingą vokalinį džiazą iš grupės, kuri yra žinoma kaip agresyvaus jazz fusion pionerė. Tiesiog vokalines partijas atlieka ne vokalistai. Tą pernelyg saldų Narados balsą dar galima pakelti, bet kai užeina pritariamosios McLaughlin'o partijos falcetu, tai norisi lįsti į krūmus. Vienintelis iš vokalinių kūrinių, kuris man pasiteisino grynai vien dėl sudėtingos harmoninės struktūros, yra In My Life. Nu ir Planetary Citizen, kuri yra visai kita lyga lyginant su kitais vokaliniais kūriniais, nes tai vežantis fanko gabalas ir pagrindinę vokalo partiją atlieka nebe Narada, o Ralphe Armstrong.
Kitas dalykas yra tai, kad albumas nelabai turi vieningo stiliaus: kol Planetary Citizen ir Miles Out yra labai fankiškos natūros (Miles Out, tiesą sakant, skamba kaip Herbie Hancock chameleono parodija), In My Life, Gita ir River Of My Heart yra melodingas vokalinis džiazas, All In The Family ir The Way of the Pilgrim yra konvencinis MO taškalas, o Inner Worlds yra beveik elektroninis eksperimentas (bent jau pirmoji dainos dalis, kur McLaughlin'as smagiai braižo per gitarą, pajungtą prie sintezo). Visa tai labai nesiklijuoja į vieną esybę.
Na dar vienas minorinis minusas yra tas, kad Morning Calls yra totalus filler'is. Kita vertus, ten, kur Mahavishnu išvysto tą galią, ten jie skamba vis dar stipriai. Kai kurie Miles Out momentai į pabaigą pritrėškia, ta pati Inner Worlds kvapą gniaužia. The Way of the Pilgrim turi puikių gitaros partijų. Lotus Feet – puikus lengvesnis improvizacinis numeriukas. Mano mėgstamiausias gabalas yra Planetary Citizen – trumpas, bet visiškai on point linksmas fanko gabaliukas, kuris neturi analogo Mahavishnu diskografijoje.
Mano vertinimas: 8-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. liepos 22 d. 13:22:11
Albumas nesukėlė didelių įspūdžių, tačiau gerų instrumentalų buvo, kad ir ta pati Inner Worlds... O Mahavishn'ams vokalinės dainos netinka. 9.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas