Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2015 m. birželio 26 d. 21:50:07
NESVARUMO BŪKLĖ
Nėra manęs – tarytum ir nebuvovisu kelionių, šūkių ir bėdų.Yra sniegai, žibintai ir lėktuvaipo debesim – kaip žuvys po ledu.
Yra šuva, snieguotą gatvę kertantiskaip žvalgas atsargiai – gal šaus?Yra aštuonios ar septynios kertės,kurias – įsivaizduoju, kad laikau.
Yra „galėti“ ir yra „norėti“,tiktai ne čia ir gal ne su manim.Yra aštuonios ar septynios vėtros,kurios iškels ar negyvai sumins.
Yra giedra, už debesų betūnanti,šalta ir apvali kaip kamuolys.Yra viena nepasiekta viršūnė,septynios ar aštuonios – pakely.
Yra dangus – kaip viešas pasmerkimasuž tai, ko aš, deja, nepadariau.Aštuntas ar septintas pajautimas –manęs nėra. Kol kas ar pagaliau?
Elena Mezginaitė. Provincijos tango: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989.