Negirdėjau šio kūrinio daug metų, šiandieniniai sklaidymaisi po YouTube esančias progroko retenybes ir fanų sudarytus mėgstamiausiųjų topus man priminė apie SBB, tai būtent šitą dainą įsijungiau pirmiausia. Atsimenu puikią antrąją dainos pusę, kuri yra visiškai instrumentinė, tai net ir šiandien ji man vis dar neša stogą. Apostolis yra tiesiog fantastiškas gitaristas, kuris puikiai randa balansą tarp ekstravagantiškos soluotės ir skoningos melodijos ir šis kūrinys yra puikus pavyzdys. Skžekas su savo klavišais tuo tarpu įneša daug ekspresyvaus kolorito į SBB muziką. Ir pati kompozicijos dinamika labai turtinga, skamba progresyviau už kai kurias tikras vakarų progresyviojo roko grupes.
Mano mylimiausias dainos momentas yra stojanti gitaros melodija ties 6:10 su puikiu klavišų akompanimentu. Nors po pusminučio stojanti energingesnė sekcija vis dar stovi ant to paties melodinio motyvo, tačiau aš būčiau buvęs nieko prieš, jei ta melodija būtų pavystoma dar kiek ilgėliau, nes ji be galo saldžiai nugula man ant ausų, aš ją dievinu.
10 balų šiam kūriniui. Ir primintukas man paklausyti atidžiau SBB diskografiją, nes iki šiol šią grupę težinau daugiau atskirais kūriniais.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2024 m. rugpjūčio 30 d. 22:54:50
Negirdėjau šio kūrinio daug metų, šiandieniniai sklaidymaisi po YouTube esančias progroko retenybes ir fanų sudarytus mėgstamiausiųjų topus man priminė apie SBB, tai būtent šitą dainą įsijungiau pirmiausia. Atsimenu puikią antrąją dainos pusę, kuri yra visiškai instrumentinė, tai net ir šiandien ji man vis dar neša stogą. Apostolis yra tiesiog fantastiškas gitaristas, kuris puikiai randa balansą tarp ekstravagantiškos soluotės ir skoningos melodijos ir šis kūrinys yra puikus pavyzdys. Skžekas su savo klavišais tuo tarpu įneša daug ekspresyvaus kolorito į SBB muziką. Ir pati kompozicijos dinamika labai turtinga, skamba progresyviau už kai kurias tikras vakarų progresyviojo roko grupes.
Mano mylimiausias dainos momentas yra stojanti gitaros melodija ties 6:10 su puikiu klavišų akompanimentu. Nors po pusminučio stojanti energingesnė sekcija vis dar stovi ant to paties melodinio motyvo, tačiau aš būčiau buvęs nieko prieš, jei ta melodija būtų pavystoma dar kiek ilgėliau, nes ji be galo saldžiai nugula man ant ausų, aš ją dievinu.
10 balų šiam kūriniui. Ir primintukas man paklausyti atidžiau SBB diskografiją, nes iki šiol šią grupę težinau daugiau atskirais kūriniais.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas