Šiandien ketinu pradėti skaityti " Baltą drobulę".

Man apskritai patinka Škėmos požiūris į žmones.

Man dar patinka Škėmos požiūris į kitą egzodo literatūrą ir autorius

Ne jis rėmėsi Šopenhaueriu. Sizifo mito sąvoką tik literatūrologai prikišo, nes labai yra didelis beprasmiško darbo panašumas.

Atsitiktinumas tik, kad žuvo tais pačiais metais. Kiek man yra žinoma jis rėmėsi ir A. Kamiu esė „Sizifo Mitu“.

Šiaip Škėma yra artimesnis Šopenhaueriui, kurio filosoja rėmė savo kūrybą. Su Kamiu jį sieja tik atsitiktinumas.

Skaičiau nedaug, kaip visi "baltą Drobulę", dar "Saulėtas dienas" ir "Apokalipines variacijas"> Kadangi A. Kamiu kūryba jam buvo sektinas pavyzdys - tai smarkiai juntama. Ir dar mintis kyla, kad absurdas bendras visiems ir žmogus yra niekas prieš savo lemtį, kuri nesirenka.
Tą patvisrina ir tai, kad Škėma kaip ir mano jau minėtas Kamiu tais pačiai metais žuva autoavarijoje...

Sakykim tiesiai šviesiai, jis buvo šizofrenikas.

Negalime neiigti, kad Škėma buvo labai jau sveikos logikos žmogus. Pavyzdžiui apie savo medicininę patirtį jis sakė: iš medicinos išmokau tik meilės lavonams. Reikai būti kreizovam, kad galėtum taip rašyti. Bet sakau, pagarba jam už tai, kad jis nepabyjojo toks būti.

Aš ketinu skaityt Baltą drobulę antrą kartą. Užsiprašiau mamos Kalėdų proga šitos knygos. Man patinka jo rašymo stilius. Žilvinėėli nerealus kūrinys. Man tik vat keista, kad daugelis žmonių pradėję skaityti Škėmos kūrinius meta juos į šoną ir pradeda jį vadinti šizofreniku arba narkomanu. Tai neteisinga...

Antanas Škėma yra visų šyzikų svajonių dievas. Perskaičiau viską, ką jis yra parašęs ir ką yra kiti apie jį parašę. Balta brobulė yra mano minčių biblija, kurią skaičiau apie 30kartų... gal daugiau... Ad astra vožia per smegenis savo dramatiškumu: vaiko šuolis į žvaigždes mirties akimirką - fantaskia... O jo eilėraščiai, kurių yra ne daug priverčia mąstyti, kas kodėl ir už ką...
Antano Škėmos biografija tokia pati įspūdinga, kaip ir jo kūryba.
Tai mano rašytojas. Niekada neatsibos.
Nemeskit Baltos drobulės į kampą mokykloje, kaip aš buvau padarius, o perskaitykite ją du kartus: tik tada, gal ir pradėsite suprasti...

Nuoširdi pagarba šiam rašytojuj, kuris nebijojo būti kitoks.

skaitinėjau 'Žilvinėėli'. perskaiciau 'balta drobule'. škėma pakeitė mano nuomonę apie lietuviu rasytojus, ypac XXa. pr-vid. ir aisku i geraja puse.
keista, kad jis žuvo autoavarijoje, nors pries tai suzinant maniau kad jo likimas greiciausiai bus kaip ir garšvos

ne, neegzistavo.
Aišku, egzistavo, jei ne tai, gal "Žvakidė", "Apokaliptinės variacijos" ir kiti jo kūriniai patys pasirašė?
Jei nori protingai padiskutuot apie A. Škėmą, kitaip formuluok klausimą.

Na ta prasme, čia aš tik taip išsireiškiau, nieko blogo nenorėjau pasakyt. Kiek žinau, jo motina sirgo kažkokia protine liga, ir jį patį visą gyvenimą persekiojo ta mintis, bijojo, to kad galėjo paveldėti ją. Na keistas jis man, ir tas nėra blogai, ką jau sakiau. Na "keistas" ir "trenktas" gal ir nėra tas pats, tai atsiprašau jei įžeidžiau ar ką. Sakau, su jo kūryba sakykim praktiškai nesu susipažinusi, bet šioks toks bendras vaizdas susidarė. Pavarčiau ir "Baltą drobulę" ir atsiliepimus skaičiau, ne kiekvienam suprast ką kuo jis norėjo pasakyt. Nors žinoma "pavartyt" tai nėra "perskaityt".

ta prasme?

Skaičiau kelias noveles, ir supratau, kad jis tikrai buvo trenktas (: kas iš dalies man patinka. Daugiau su jo kūryba nesu susipažinusi, bet turiu perskaityti "Baltą drobulę", dar turiu dramą "Pabudimas". Pažindinsiuos su jo kūryba, žiūrėsim kas išeis (:

Ką manote apie šį lietuvių dramaturgą bei prozininką? Kokius kūrinius esate skaitę? Kokias minti sukelia?