Renginio recenzija | "Dream Theater" Vilniuje – pagaliau Lietuva pamatė progresyvą (+ nuotraukų galerija)

Diskusijos

0

Aga, šitą aš labai pastebėjau koncerto metu.

dar juokinga kad pas visus grupes narius vienodi batai ...

is Metalicos koncerto kazkas gavo 2 braskinius pieninius kokteilius nedagertus is bugnininko - ir labai dziaugesi. Tavo trofejai geresni :)

Iš koncerto trofėjus - du mediatoriai iš Petrucci rankų : D

Nebloga recenzija, norėčiau dar pridurti ir pasakyti, jog būtų daug geriau, jei vokalistas kėblntų pasislėpti kur nors užkulsiuose, nes visą laiką norėjosi daugiau ir daugiau instrumentalo, o kai tik "užbliaudavo" vokalistas, taip ir noras atsirasdavo jį tempti lauk nuo scenos. Apskritai, koncertas labai patiko, likau sužavėta soliakais.

Apie patį koncertą. Profesionalumas aukščiausiame lygyje, bendravimas pagal amerikietiškus standartus. Nepatiko LaBrie lakstymas į backstage pastovus. Bet turbūt labiau būtų nepatikęs jo šlitinėjimas aplink per instrumentinius epus. Garsas, mano kuklia nuomone, buvo geras tik vietomis. Kartais tokia bjaurybė užpjaudavo ausis, kad nežinojau kur dingti. Ir čia, be abejo, priklauso tai nuo daugybės aspektų, kurių vienas - pasirinkta stovėjimo/sėdėjimo vieta.

Puikiai suprantamas pasipiktinimas dėl setlisto. Kadangi aš pats esu gana konservatyvios minties žmogus šiuo atžvilgiu, tai buvo liūdna pamačius, kad nieko nėra iš Images and Words, Systematic Chaos (man tai patiko šitas). Bet tas liūdesys tvyrojo iki eilinės naujų albumų perklausos. Tie albumai tikrai puikūs, todėl ir sudėtas setlistas taip skaniai susiklausė.

Daug virkavau dėl salės parinkimo. Ir manau, kad buvau teisus. Siemens tikrai nebuvo ta vieta, kurioje reikėjo rengti koncertą. Publika susirinko įvairi. Daug mačiau tokių, kurie ėjo "ant durniaus", nes kaina pakrito. Tai jeigu ne tie išpardavimai, vaizdas būtų dar liūdnesnis.

Galų gale, neįsivaizduoju DT be jų nuostabių įliustracijų. Ir tai buvo pateikta tikrai stipriai ir gražiai.

P.s. jeigu kada jie dar ir atvažiuos, tai nebent paskutinius litus susirinkti. Frazė "mes dar sugrįšime", tai suskambėjo, kad sugrįš į europą. Nors labai tikiuosi, kad klystu. Žodžiu, verdiktas - 9. Renginio vieta verta atskiro įvertinimo, bet tiek jau to. Kitą kart.

Stovejau prie pat scenos, 4 metrai nuo Petrucio, ir galima sakyt prie pat koloneles. Neapkurtau, ir netgi buvau nustebes garso kokybe. Nezinau, nesu itin didelis audiofilas, bet garsu esu patenkintas. Nereikejo net isiklausyti kad girdeti vokala, gitara, klavisus. Tik bosas visai nesigirdejo. Bet paklausius irasus juk viskas taip pat - boso nesigirdi, na, bent sunku ji isskirti. Bent jau man. Bet kai kita karta keliausiu i DT koncerta, tai manau reikes susimastyti apie ear-plugs. DT koncas tai ne kazkoks trankus-headbang-balls to the wall sou. 

Apie setlist'a tai is tikruju buvo truputi liudna kad nepagrojo senu geruju Pull Me Under, ar The Glass Prison ar kitu senuju hitu, taip norejosi pabaigoje visiskai isrekti balsa, taip norejosi katarsio. Taciau i koncerta ejau pasiklausyti ne ju Pull Me Under, ne Glass Prison, o Dream Theater. Jie butu visa koncerta prajammine, buciau isejes ne maziau patenkintas. Na gal truputi maziau. 

Koks profesionalumas. Auksciausia praba. Tikrai auksciausia. Kaip viskas idealiai surepetuota. 

Del sou aspekto, sviesos buvo stulbinancios. Draugas ejo pasivaikscioti ir mate toki vaizdeli - garsistas, uz jo sviesistas, ir uz jo dar kazkoks bicas su ausinemis. Sviesistas, galima sakyti, dar vienas DT narys. Pastebejote, kas buvote koncerte, kaip staigus ritminiai perejimai grojo kartu su sviesomis? Taigi, tas sviesistas GROJO TOMIS SVIESAS VALDANCIOMIS KNOPKEMIS. VISAS STAFKES GROJO MINTINAI. NEITIKETINA. Tas bicas kuris sedejo uz sviesisto, pries save turejo kazkoki ekraniuka, kuriame kazkokios skales, diagramos, dar kazkas. Nezinau, kas ten buvo, bet spejam kad dar kazkas susije su garsu - ar gyvas masteringas ar kazkas panasaus.

Petruccis pribloske savo susikaupimu, savo visisku profesionalumu (negirdejau nei vienos suklystos natos, tik paveluotai ijungta pedala ir ne ten sugrota akorda, truputi matesi is veido). Kai Rudessas iseidavo su savo klaviso-gitaro-something i prieki pasoluoti, matesi is jo veido, kiek dziaugsmo ir malonumo jis patiria, kaip jis myli fanus ir dziaugasi dovanodamas jiems muzika. 

P.S. netycia paspaudziau atsakyti i komentara, Vertigo. i.e. mano komentaras nera atsakymas i Jusu komentara :)

Bet Rush man kažkaip ir nepatinka. Nu va, velnias, pasirodo praleidau kažkaip tuos. Dar aišku Threshold būtų gėris ar tie patys Headspace. Bet pritariu, kad tai ne tokios grupės, kurios headlinintų. Reik tikėtis, kad VA ir šiemet, ką nors atveš tokio.

Taip recenzija tikrai gera.

Na, man tiesą sakant akustika jau geriau, jau geriau (lyginu su Scorpais) tačiau, kaip minėjo Karolis, kažkas su garsu nebuvo sureguliuota. Ypač LaBrie vokalas - nu tikrai tikrai - vietomis per tyliai, bet LaBrie panaudojus rėkimo techniką vietomis norisi ausis užsikimšti.

Myung bosas - na taip, gal jis ir turėjo būti garsesnis, bet man pernelyg tai nekliuvo. 

Žinojau, kokią bombą gali pateikti Petručis, todėl norėjau labiau stebėti Mangini - jo būgnų partija Enigma Machine instrumentale buvo labai sudėtinga ir jis dar kartą įrodo, jog Dream Theater neapsiriko pasirinkdama šį būgnininką.

Džordanas Rudesas mano akyse po šio pasirodymo labai pakilo. Jis toks labiausiai bandantis išryškėti, norintis įsiteikti, pasirodyti publikai, pats aktyviausias gal netgi, jei teisingai pastebėsiu.

Grupė superultramegatechniška, o bet tačiau, garsas dar nebuvo tas, kokį būčiau norėjęs išgirsti jų koncerte. Ir šiaip, man tokia mieguistumo būsena buvo, nes prieš tą koncertą su minimalia miego doze praėjau ugnį ir vandenį, tai gal ir nelabai buvau pasiruošęs "išsitaškyti". Aišku, man setlist'as buvo didelė mistika ir gal net drįsčiau tokį jį pavadinti taktikos klaidą, nes reikėjo kažko pažįstamo, kažko tikrai pažymėtino. Train of Thought ir aš mėgstu. O bet tačiau, žiauriai laukiau bent jau The Root of All Evil arba Pull Me Under - deja. Bet apsidžiaugiau jau į galą, kai sulaukiau nerealaus The Dance of Eternity - tai buvo tikrai veiksminga.

Jei vertinant objektyviai, šitą koncertą vertinčiau 8 balais, bet subjektyviai - 9,5 balo.

Leprous buvo du kartus, bet jie dar tik tokio svorio, kad arba apšildyt ką nors, arba festivalyje ne pačiame ryškiausiame vaidmenyje (asmeniškai jie nepatinka). Haken taip pat grojo ir susilaukė gan padoriai publikos. Velnio akmuo kasmet ką nors numeta iš progresyvo kategorijos, bet tai nebūna pirmo ar net antro ryškumo žvaigždės. Apie tokius Rush nėra ko ir svajoti.

Plius stilius. Progresyvus rokas/metalas Lietuvoje vis dar yra žiauri egzotika. Gaila.

Nes tikrai norėtųsi pamatyti tokias šviežias grupes kaip Leprous (kuriuos jau vieną kartą praleidau) ar Haken.

dienorašty gali paskaityti :)

lacuna>mažokai tada tikrai...gaila, kad Lietuvoj tokios grupės per mažai dėmesio sulaukia, arba paprasčiausiai todėl, kad pastaruoju metu labai daug koncertų Lietuvoj vyksta, neįmanoma į visus nueit, pagridninis faktorius - daug koncertų, pinigų jau visiems koncertams neužtenka.

Na, mano, tokia kreiva akim skaičiuojant, manau, kokie 3000 gal net ir buvo.

Ha ha, žinom tas "tam tikras aplinkybes"  klok, kaip depešai Rygoj? Ar daug mūsų žvaigždukų tarp žiūrovų buvo? 

Taip, aš tą puikiai suprantu. Bet manau, kokioj Teatro arenoj ar Utenos arenoj (kur Seržas buvo) visai užsipildytų salė. Tiesa, nežinau, ar to pakaktų, kad organizatoriams koncertas atsipirktų.

Viltis - durnių motina 

Tai kiek maždaug tų žmonių susirinko?

Pačiam labai gaila, jog neteko sudalyvauti, tam tikros aplinkybės neleido to padaryti :D

Tai, kad jie visi gali žadėti, kiek nori. Jei organizatoriai neatsiveš, tai ir neatvažiuos. Ypač, jei šitas bus neatsiprikęs :)

Puiki recenzija. Buvau labai sužavėtas DT pasirodymu. Turbūt punktualiausia grupė, kokios teko klausytis. Kai prasidėjo jų intro (kuris, beje, man labai patiko - rišlus filmukas, sudarytas iš jų albumų viršelių tematikos), nejučiom žvilgtelėjau į laikrodį, ir labai nustebau, kad jis rodė lygiai aštuonias. Profesionaliai atgrotos trys valandos tik su 15 minučių pertrauka - ir penketukas įrodė, kodėl ne viename savo instrumento virtuozų TOP sąraše jie dažnai užima gan aukštas vietas.

Vieninteliai du nusiskundimai - setlist'as ir garso kokybė. Dėl dainų - man trūko daugiau klasikinėmis tapusių DT kūrinių. Jei gerai pamenu, nebuvo nė vienos dainos iš mano mėgstamiausio I&W albumo. Taip pat man atrodė, kad kiek per tyliai buvo nustatytas vokalas, ir gerokai per tyliai bosas - Myung'o nelabai girdėdavosi net per jo solo partijas. Ir dar - čia jau iš fizinės pusės tikriausiai, pernelyg didelis garso slėgis (dB). Toks įspūdis, kad garsas parinktas visai arenai, o pamačius, kad bilietų parduota nedaug, arena sumažinta per pus, bet garsas nepakoreguotas. Todėl dar šiandien man spengia ausyse, o iškart išėjus iš koncerto, atrodė, kad ausyse pilna vatos. Suprantu, kad čia įprastas trankių koncertų padarinys, bet šį kartą jis atrodė stipresnis, nei įprasta.

Na, bet man tikrai patiko. LaBrie minėjo, kad grįš, bet aš į tokius sceninius pasakymus žiūriu skeptiškai. Tačiau visgi labai tikiuos, kad pažadą ištesės. 

P.S. Petrucci yra dievas.