Produktyvi savaitė ir smagu, kad netradiciškai daug vokiečių - Unheilig, Diary of Dreams, Eisbrecher, Subway to Sally.
O mano geriausiųjų trejetukas toks:
1. Crippled Black Phoenix - 'White Light Generator'
Man tai - kol kas metų albumas. Fantastiškas multiinstrumentalistas, epiškos 6-8 minučių progroko+psychedelic+space roko+??? žanrų amplitudės kompozijos - iš klumpių verčiantis klausinys. Neįmanoma aprašyti - būtina tai išgirsti. Kol kas favoritinė - 'We Remember You', bet akivaizdu, kad tai - albumas, kurį reikia perklausyti mažiausiai kelis kartus, kad įsigyventum į jį, pajustum jo dvasią, ir tuomet kūriniai nušvis dar visai kitomis spalvomis.
2. Junkie XL - '300: Rise of an Empire'
Kaip ir priklauso filmo muzikiniam takeliui, apstu gyvenimo fono kūrinių. Simfoninius netgi galima sumaišyti su panašaus stiliaus (filmų treilerių) profesionalų - tokių kompanijų kaip Two Steps from Hell ar Audiomachine kūriniais. Vėlgi epiška muzika. Visada žavėjo ir žavės toji kulminuojanti euforija, tarsi perkelianti į kitą, transcendentinę dimensiją.
3. Diary of Dreams - 'Elegies in Darkness'
Tokie tamsios melancholijos peizažai, kuriuos tapo darkwave/synthpop/goth projektai, visada labai laukiami mano klausaraštyje. Ypač, kai jie - iš Vokietijos (kaip šiuo atveju), nes būtent joje yra, ko gero, stipriausiai kultyvuojama toji undergroudinė kultūra. Ir vokiečiai sugeba vystyti skambesį tokį, kuris ir išlaiko geriausias tų žanrų tradicijas, jų identitetą, ir skamba naujai.
Žinoma, dar turėčiau paminėti Unheilig, bet tame beste per mažai naujų dainų ir per daug - dviejų paskutinių diskų dainų, kas nėra teisinga, nes paskutiniame ji visai nupopsėjo. Man Unheilig visada bus industrial metal grupė, šio žanro meistrai. Ir turbūt visada bus viena iš penkių mano favoritinių grupių.
P.S. Juokinga matyti, kad Snoop Lion nepraėjus net dviem metams, vėl atgal atsireinkarnavo į Snoop Doggą, nors prisiekinėjo, kad Lionu bus visą gyvenimą, mat jame įsikūnijo Bob Marley dvasia :)
Koks keistas glitch'as. Pirmą kartą pasitaikė. Kai spaudžiau vertinti dainą ir pasirodė toks vertinimas kaip 0 (!). Perkrovus puslapį, parašyta, kad vertinta 1, nors nespaudžiau tokio vertinimo.
Matytumet, Silentistas online. Viskas regis tvarkoj. Tik metus ne zodzio puslapyj nesurezga, children of bodom ir bury tomorrow 10-ais vertina kasdien.
2 sportai, kur kartais reikia galvos.
Balti, juodi laukeliai. Karalius, bokštas, pėstininkas...
Čia šachmatų žaidėjai Mintis į priekį gena tinka.
Čia galvą naudot privaloma, Strategija – apgalvota.
O futbolo aikštėje, žiūrėk. Kova verda beprotiška!
Kamu
Bet jeigu is 48 saliu kur LT reitingu lentelej yra140ieji pasaulyje, ateityje turesim gera komanda, to pasekoje - ir stadijona, as nebetylesiu kaip sirgalis. Reksiu, spardysiu kamuoli, losiu totalizatoriu ir nesirgsiu uz kokia yiponcu komanda kaip snd
Ka reik daryti kad nemiegotu ant zemes kamuoliai? Reik juos spardyt metyt ar kitaip gniauzyt, nes apkerpejes daiktas sukiuza, sudziuna, nebestangrus - ypac vasara! Kick de bol ;7]
2014 m. kovo 19 d. 16:35:50
Tarp kitų įrašų atrandu daug daugiau gėrio, negu tų vertinamų - tai reiškia, jog aš nelinkęs būti populistu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. kovo 19 d. 14:09:09
Produktyvi savaitė ir smagu, kad netradiciškai daug vokiečių - Unheilig, Diary of Dreams, Eisbrecher, Subway to Sally.
O mano geriausiųjų trejetukas toks:
1. Crippled Black Phoenix - 'White Light Generator'
Man tai - kol kas metų albumas. Fantastiškas multiinstrumentalistas, epiškos 6-8 minučių progroko+psychedelic+space roko+??? žanrų amplitudės kompozijos - iš klumpių verčiantis klausinys. Neįmanoma aprašyti - būtina tai išgirsti. Kol kas favoritinė - 'We Remember You', bet akivaizdu, kad tai - albumas, kurį reikia perklausyti mažiausiai kelis kartus, kad įsigyventum į jį, pajustum jo dvasią, ir tuomet kūriniai nušvis dar visai kitomis spalvomis.
2. Junkie XL - '300: Rise of an Empire'
Kaip ir priklauso filmo muzikiniam takeliui, apstu gyvenimo fono kūrinių. Simfoninius netgi galima sumaišyti su panašaus stiliaus (filmų treilerių) profesionalų - tokių kompanijų kaip Two Steps from Hell ar Audiomachine kūriniais. Vėlgi epiška muzika. Visada žavėjo ir žavės toji kulminuojanti euforija, tarsi perkelianti į kitą, transcendentinę dimensiją.
3. Diary of Dreams - 'Elegies in Darkness'
Tokie tamsios melancholijos peizažai, kuriuos tapo darkwave/synthpop/goth projektai, visada labai laukiami mano klausaraštyje. Ypač, kai jie - iš Vokietijos (kaip šiuo atveju), nes būtent joje yra, ko gero, stipriausiai kultyvuojama toji undergroudinė kultūra. Ir vokiečiai sugeba vystyti skambesį tokį, kuris ir išlaiko geriausias tų žanrų tradicijas, jų identitetą, ir skamba naujai.
Žinoma, dar turėčiau paminėti Unheilig, bet tame beste per mažai naujų dainų ir per daug - dviejų paskutinių diskų dainų, kas nėra teisinga, nes paskutiniame ji visai nupopsėjo. Man Unheilig visada bus industrial metal grupė, šio žanro meistrai. Ir turbūt visada bus viena iš penkių mano favoritinių grupių.
P.S. Juokinga matyti, kad Snoop Lion nepraėjus net dviem metams, vėl atgal atsireinkarnavo į Snoop Doggą, nors prisiekinėjo, kad Lionu bus visą gyvenimą, mat jame įsikūnijo Bob Marley dvasia :)
2014 m. kovo 19 d. 09:37:11
Oba, būčiau praleidęs The Correspondents ir Diary of Dreams.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2014 m. kovo 19 d. 05:17:09
Tycho, SBTRKT, London Grammar - so so, prie Crippled Black Phoenix dar grįšiu