Atsimenu pradinėse klasėse buvo pamoka pasaulio pažinimas, buvo toks pratybų sąsiuvinis su paveiksliukais ir užduotim, niekada nedarydavau jų. Kartą pasakė mokytoja, kad po paskutinės pamokos surinks pratybas, išsigandau, arti gyvenau prie mokyklos, per pertrauką parlėkiau namo, paaiškinau tėvams situacijos rimtumą, grįžau į pamokas, prabuvau.. prieš lemtingą pamoką vėl parvariau namo, pasiėmiau pratybas, nešiausi paslėpus po megstuku, pavarčiau, ar gražiai padaryta, prieš įteikiant mokytojai ir viskas, grįžau namo, nieks nerėkė, suprato situacijos rimtumą ir turbūt besprendžiant pratybų absurdiškumą.
P.S. tik atsimenu, turbūt tėčio, žaliai nuspalvintą eskimą, visą žaliai paspalvino tiesiog :D
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2017 m. rugpjūčio 19 d. 18:46:33
Atsimenu pradinėse klasėse buvo pamoka pasaulio pažinimas, buvo toks pratybų sąsiuvinis su paveiksliukais ir užduotim, niekada nedarydavau jų. Kartą pasakė mokytoja, kad po paskutinės pamokos surinks pratybas, išsigandau, arti gyvenau prie mokyklos, per pertrauką parlėkiau namo, paaiškinau tėvams situacijos rimtumą, grįžau į pamokas, prabuvau.. prieš lemtingą pamoką vėl parvariau namo, pasiėmiau pratybas, nešiausi paslėpus po megstuku, pavarčiau, ar gražiai padaryta, prieš įteikiant mokytojai ir viskas, grįžau namo, nieks nerėkė, suprato situacijos rimtumą ir turbūt besprendžiant pratybų absurdiškumą.
P.S. tik atsimenu, turbūt tėčio, žaliai nuspalvintą eskimą, visą žaliai paspalvino tiesiog :D