Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
Segregacija kažkokia... )))))))))
Kadangi mes neturėtume žinot šios informacijos, tai gal geriau jam a.ž. rašyt negu pokalbių dėžutėje dėstyti problemas. Efektyviau tiesiog. Mes vis tiek nerelate'inam.
2014 m. lapkričio 22 d. 16:32:03
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. liepos 27 d. 00:54:07
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. liepos 26 d. 08:51:08
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly