Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2014 m. lapkričio 22 d. 16:32:03
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. liepos 27 d. 00:54:07
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. liepos 26 d. 08:51:08
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly