Kodėl tik dabar klausausi šio hyper progresyvaus kūrinio?Kai man jį primygtinai kišo Spotify, užsispyrusiai atidėliojau. Vakar daug klausiausi Tiamt paskutinio albumo ir šiandien panorau pratęsti švedišką patirtį.
Vaje, vaje, nesitikėjau tokio kompleksiško link avangardo krypstančio muzikos komponavimo. Melotrono tembro syntai primena senus Genesis. Pradžia romanso stiliumi palaipsniui įgauna dramatiškų spalvų, kurias nuolat minkština svajingi fleitos garsai. Boso tembriniai potėpiai aksomu klojasi po sudėtinga instrumentine mozaika. Apie 9 min. pasiektas avangardistinis kompozicijos plėtinys, tačiau išliekantis malonaus ausiai skambesio. Rami paprasta melodija užbaigia sudėtingą kompoziciją ir leidžia iškvėpt sulaikytą kvapą. Klausiau iš eilės 2 kartus. 10 balų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Ekstremalus Anglagard'ų sugrįžimas po pertraukos. Ur Vilande ir Sorgmantel yra visiški naujojo albumo žudikai pagal savo eksperimentiškai aštrų skambesį. Daug labiau šokiruoja negu Hybris, ar tuo labiau, Epilog (nors apie Epilog neturiu kompetencijos kalbėti, nes esu girdėjęs tik porą kūrinių iš jo, bet Sista Somrar bent jau tokį įspūdį sudaro, kad Epilog truputį prisvilęs), bet muzikinis viralas (koncepcija) tikrai niekada nepralenks Hybris lygio, nes jų debiutas yra labai meistriškas darbas, kaip, pavyzdžiui, lygintume bet kurį King Crimson darbą su jo brandžiu debiutu (nors aš turiu kitų favoritų KC diskografijoje).
Įžanga švari ir rami, kai ties 4:00 pradeda viskas transformuotis į nepakeliamai kompleksišką vandergrafišką arba net krimsonišką koncepciją. 9:10 prasideda boso-klavišų žaismas. Ryškus kaip King Crimson "In The Wake of Poseidon" melotronas (greičiausiai sintezatorius, imituojantis melotrono ar bent jau švelnų styginių orkestro skambesį). Arba 10-11 minutė - nu visiškai muzikos darkymas, mokėjimo groti avangardą demonstravimas. 14-15 minutė - grandiozinis finalas, mane pirmą kartą išgirdus šiurpuliukai užpuolė.
Ir kiekvienas kūrinys gali pasižymėti kažkuo tokiu neįprastu. 4 ilgi Viljans Oga kūriniai parodo, jog Anglagard ir šiandien yra nerealų eksperimentinį progroką grojanti grupė. 10 balų.
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2023 m. vasario 7 d. 08:40:55
Kodėl tik dabar klausausi šio hyper progresyvaus kūrinio? Kai man jį primygtinai kišo Spotify, užsispyrusiai atidėliojau. Vakar daug klausiausi Tiamt paskutinio albumo ir šiandien panorau pratęsti švedišką patirtį.
Vaje, vaje, nesitikėjau tokio kompleksiško link avangardo krypstančio muzikos komponavimo. Melotrono tembro syntai primena senus Genesis. Pradžia romanso stiliumi palaipsniui įgauna dramatiškų spalvų, kurias nuolat minkština svajingi fleitos garsai. Boso tembriniai potėpiai aksomu klojasi po sudėtinga instrumentine mozaika. Apie 9 min. pasiektas avangardistinis kompozicijos plėtinys, tačiau išliekantis malonaus ausiai skambesio. Rami paprasta melodija užbaigia sudėtingą kompoziciją ir leidžia iškvėpt sulaikytą kvapą. Klausiau iš eilės 2 kartus. 10 balų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. rugsėjo 29 d. 18:04:33
Ekstremalus Anglagard'ų sugrįžimas po pertraukos. Ur Vilande ir Sorgmantel yra visiški naujojo albumo žudikai pagal savo eksperimentiškai aštrų skambesį. Daug labiau šokiruoja negu Hybris, ar tuo labiau, Epilog (nors apie Epilog neturiu kompetencijos kalbėti, nes esu girdėjęs tik porą kūrinių iš jo, bet Sista Somrar bent jau tokį įspūdį sudaro, kad Epilog truputį prisvilęs), bet muzikinis viralas (koncepcija) tikrai niekada nepralenks Hybris lygio, nes jų debiutas yra labai meistriškas darbas, kaip, pavyzdžiui, lygintume bet kurį King Crimson darbą su jo brandžiu debiutu (nors aš turiu kitų favoritų KC diskografijoje).
Įžanga švari ir rami, kai ties 4:00 pradeda viskas transformuotis į nepakeliamai kompleksišką vandergrafišką arba net krimsonišką koncepciją. 9:10 prasideda boso-klavišų žaismas. Ryškus kaip King Crimson "In The Wake of Poseidon" melotronas (greičiausiai sintezatorius, imituojantis melotrono ar bent jau švelnų styginių orkestro skambesį). Arba 10-11 minutė - nu visiškai muzikos darkymas, mokėjimo groti avangardą demonstravimas. 14-15 minutė - grandiozinis finalas, mane pirmą kartą išgirdus šiurpuliukai užpuolė.
Ir kiekvienas kūrinys gali pasižymėti kažkuo tokiu neįprastu. 4 ilgi Viljans Oga kūriniai parodo, jog Anglagard ir šiandien yra nerealų eksperimentinį progroką grojanti grupė. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas