Buvo laikai kai mėgau nuotykinius Carlos Castaneda romanus. Ypač patiko ta vieta, kai kelionėje į Ikstlaną šamanas Don Chuanas aiškina autoriui kaip tapti tikru žmogumi. Pagal Don Chuano metodiką reikia atsisakyti savojo reikšmingumo, priimti atsakomybę už savo veiksmus, nutraukti rutiną, tapti nepasiekiamu žmonėms ir pasiekiamu energijai, bet pirmiausia - ištrinti savo asmeninę  istoriją. Kada Castaneda pradėjo prieštaraut, kad tai absurdiška, Don Chuanas jam ramiai paaiškino - kol aplinkiniai žino kas tu ir kaip tu elgiesi atitinkamose situacijose, tu nekada negalėsi ištrūkti iš kalėjimo - jų nuomonės apie tave. Bet čia literatūra, o dabar norėčiau papasakoti apie žmogų, panaudojusį Don Chuano teoremą šou versle.

Žmogus, vadinantis save Leon Redbone, geras pavyzdys jakių genties šamano technikų panaudojimo kasdieniniam gyvenime. Visiems žinoma, kad 'Leon Redbone' nėra tikras muzikanto vardas. Vieni sako, kad jis vardu Dikran Kablayan, į Kanadą atvykęs iš Graikijos, kiti tvirtina, kad jis persirengęs Frank Zappa ar Bob Dylan, treti - kad jis Paganini sūnus, gimęs Kasablankoj, kai pūtė vėjas Seroku, vedęs žmones į beprotybę...  Sako, kad jis retai su kuom bendrauja o kada aplinkybės priverčia - vietoj standartinių formalumų, iš kišenės ištraukia kortelę su užrašu 'kaip jūs laikotės?' ir tuom pokalbis baigias.

Leon Redbone pirmą kartą scenoj pasirodė Toronte aštunto dešimtmečio vidury. Iš kur jis atsirado iki šiol nežinoma. Viename festivalyje jį pastebėjo Bob Dylan`as ir paminėjo Rolling Stone žurnalui. Dėka svaraus klasiko žodžio, žurnale pasirodė straipsnis apie Leon Redbone dar prieš jam išleidžiant pirmą plokštelę. Nedelsiant John Hammond pasiūlė įrašyt albumą. Leonas vietoj savo telefono numerio davė anekdotų tarnybos telefoną (kažkas panašaus į psichologinės pagalbos liniją). Vistik po kiek laiko Redbone išleido pirmą antro-trečio deimtmečio dainų albumą ir bemat patraukė paskui save visą muzikinį žanrą, kurio laikomasi iki šiol, ir jei paklausyt jo pirmą ir paskutinį albumą, neįžvelgsime beveik jokio skirtumo, asketiška ironija, lengvo nuobodulio ir kažkokios seniai neįmintos paslapties derinys.

„Aš niekada nerepetuoju, aš veikiu absoliučių atsitiktinumų lygyje, ir kiekada nežinau kokia bus sekanti daina, viena idėja gimdo paskui save kitą idėją“

Žmonės, bendravę su Leon Redbone, sako, kad jis malonus žmogus, tačiau jis labai efektyviai saugo asmeninį gyvenimą nuo aplinkinių. Jo nuomone bet kokia informacija apie asmeninį gyvenimą neturi nieko bendra su jo muzika ir gali jai tik pakenkt. Nei viena detalė apie Leon`o gyvenimą niekada nepasitvirtindavo, tad bet kuri biografinė informacija grindžiama tik gandais.

„Mano muzikoje beveik nieko nėra iš mano asmeninio gyvenimo, niekad nemaniau, kad galiu būti kuom tai įdomus žmonėms, aš tiesiog pristatymo priemonė, ne muzikos žanro, labiau nuotaikos, kurią ši muzika perteikia.“

Leon Redbone niekad neskraido, sako, kad su savim nešiojasi visokius keistus daikčiukus ir nenori tapt rūpesčiu oro uostų darbuotojams, visur važiuoja savo automobiliu. „Man gera mechaniniam pasauly mėgstu konstruot, patinka dėliot mozaikas, nors pastaruoju metu kažkas mane blaško ir mozaikai beveik nelieka laiko.“

„Kas tai? Karjiera? Naujos dainos?“ – smalsauja žurnalistai. Leon sunkiai atsidūsta pavargęs nuo tokių klausymų – „Gyvenimas“ – atsako.

Versta iš radio programos“ Aerostat“

...

albumas "Whistling in the Wind"

https://www.youtube.com/watch?v=u7wu1TTwaAE&list=PL1B0B7804FE039EB6&index=7

...