https://ia801908.us.archive.org/20/items/SelectedWritingsHildegardOfBingenMarkAtherton/Selected Writings - Hildegard of Bingen & Mark Atherton.pdf

Hildegarda Bingenietė (Hildegarda iš Bingeno, vok. Hildegard von Bingen, lot. Hildegardis Bingensis, 1098 – 1179 m. rugsėjo 17 d.) – XII a. krikščionių šventoji, abatė. Vokietijos viduramžių mistikė, kompozitorė, poetė, gamtamokslininkė. 2012 m. spalio 7 d. paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja. Minėjimo diena − rugsėjo 17. Hildegarda Bingenietė parašė 3 vizijų aprašymų knygas. Daugiausia jas sudaryti padėjo vienuolis Volmaras ir sesuo vienuolė Richardis. Daliai „Scivias“ − „Rupertsbergo kodeksui“, Hildegarda esą kūrė iliuminacijas (jos galėjo būti atliktos jos arba kitų vienuolių). Ji parašė dar 13 knygų teologijos, gydymo klausimais, 300 laiškų, apie 80 vokalinių muzikos kūrinių, muzikinę moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. Dar Hildegarda kūrė poeziją ir aprašinėjo šventųjų gyvenimus. Garsas apie Hildegardą plačiai pasklido už jos gyvenamų apylinkių ribų. Su ja susirašinėjo Frydrichas Barbarosa ir Bernardas Klervietis.

Hildegardos regėjimai buvo išskirtinai religiniai. Ji tikėjo, kad šie regėjimai atskleidžia būtį, o ne ją aiškina. Tuo Hildegardoje pasireiškė misticizmas, priešingas scholastikai. „Žodžiai, kuriais kalbu, yra ne iš žmogaus. Aš girdžiu juos vizijose, kurios siunčiamos man ... Dievas juda ten, kur nori, o ne tam, kad patenkintų žmogaus troškimus ... aš neturiu psitikėjimo savo galimybėmis ir tiesiu ranką Dievui, kad jis vestų mane kaip plunksną“ − taip savo vizijų prigimtį aiškino Hildegarda.

Hildegardos muzika yra monofoninė vokalinė, labai skirtinga nuo tuo metu paplitusio grigališkojo choralo. Spėjama, kad dainavimui buvo pritariama tų laikų instrumentais, tačiau jokių žinių apie tai neišlikę. Muzika yra aritminė (nenurodyto ritmo). Moralinė pjesė „Ordo Virtutum“ susieta su Hildegardos veikalu „Scivias“. Pjesės pradžioje Hildegarda paaiškina, kaip ji pradėjo regėti vizijas. Po to į veiksmą įstoja dorybių alegorijos (atliekamos vienuolyno seserų). Pjesės protagonistas yra žmogiškoji siela Anima, pasiruošusi žengti į dangų. Ją sugundyti bandovelnias, kuris žada naują pasaulio tvarką. Anima susižavi velnio vilionėmis. Po to seka kiekvienos dorybės (jų yra 16) partija, kuriai pritaria likusių dorybių choras. Siela Anima grįžta iš žemiškojo pasaulio sužeista ir suvargusi, ji tiesia rankas dorybių link, kurios jai padeda pakilti į dangų. Velnias bando paskutinę gudrybę, bet siela jį atstumia.[4]

Hildegardai priskiriamos pranašystės, gydymas žolėmis, dirbtinės kalbos kūrimas (veikalas „Lingua ignota“). Susidomėjimas Hildegardos asmenybe padidėjo XX a. pabaigoje. Jos kūryba ypač traukė New Age muzikos gerbėjų dėmesį. 2008 m. rugsėjo 17 d. jos muzika buvo atlikta ir įrašyta Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. 2009 m. sukurtas filmas „Vizija“ apie Hildegardos gyvenimą, kritikuotas dėl neautentiškumo.

 ,,,