Jei paklaustumėt manęs prieš gerą penketą metų, būčiau sakęs, kad Losing Faith In Words yra eilinė gera daina labai stiprioje A Black Box albumo pirmoje pusėje. Bet pastaruosius kelis metus tai patapo mano viena go-to Hammill'io dainų. Ankstyvojo 9-ojo dešimtmečio Hammill'io dainos turi nuostabų aranžuotės build-up'ą ir čia vienas geriausių to pavyzdžių. Viskas prasideda nuo intymiai, jautriai skambančio sintezo linijos (pirmas posmas dėl to nuskamba tikrai šiltai mano ausiai), o po jo nuostabiai pirmas planas užleidžiamas puikaus grožio pianino melodijai ir tik ties antruoju priedainiu gauni pilną aranžuotę ansambliui, kuri su tokiu intriguojančiu vystymu tik įgyja daugiau poveikio. Beveik norisi kažkokios dar energingesnės staigmenos trečiam posmui ir daina beveik užsibaigia nuviliančiai, bet vis tik trečias posmas ausį patraukia sudėtingom Hammill'io vokalinėm frazuotėm. Gal norėtųsi kažkokios stipresnės kulminacijos, bet ir be jos dainą vertinu puikiai, silpnesniu 10-uku.
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams
2026 m. kovo 8 d. 17:47:20
Jei paklaustumėt manęs prieš gerą penketą metų, būčiau sakęs, kad Losing Faith In Words yra eilinė gera daina labai stiprioje A Black Box albumo pirmoje pusėje. Bet pastaruosius kelis metus tai patapo mano viena go-to Hammill'io dainų. Ankstyvojo 9-ojo dešimtmečio Hammill'io dainos turi nuostabų aranžuotės build-up'ą ir čia vienas geriausių to pavyzdžių. Viskas prasideda nuo intymiai, jautriai skambančio sintezo linijos (pirmas posmas dėl to nuskamba tikrai šiltai mano ausiai), o po jo nuostabiai pirmas planas užleidžiamas puikaus grožio pianino melodijai ir tik ties antruoju priedainiu gauni pilną aranžuotę ansambliui, kuri su tokiu intriguojančiu vystymu tik įgyja daugiau poveikio. Beveik norisi kažkokios dar energingesnės staigmenos trečiam posmui ir daina beveik užsibaigia nuviliančiai, bet vis tik trečias posmas ausį patraukia sudėtingom Hammill'io vokalinėm frazuotėm. Gal norėtųsi kažkokios stipresnės kulminacijos, bet ir be jos dainą vertinu puikiai, silpnesniu 10-uku.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas