Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2015 m. gruodžio 30 d. 22:56:47
Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2014 m. lapkričio 30 d. 14:09:32
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas