Nustebau ir aš, kuomet Sohn savo pasirodymą baigė po valandos, norėjosi daugiau, kažkaip atrodo taip ir nebuvo tos kulminacijos, nes tik paskutinių dainų metu publika buvo bepradėjusi labiau atsipalaiduoti ir šėlti. Bet kaip pirmas koncertinis turo blynas manau visai vykęs. Ir turi gana tikrai puikias vokalines galimybes, ypač tas pasijautė per kūrinį "Tempest".
Taip pat keista buvo matyti Sohn beveik viso koncerto metu sėdintį tarsi soste, nes būtent ta pakyla ir aplink esančios tos šviesų dekoracijos priminė didelį krėslą.
Bet bendrai vertinant, visas pasirodymas buvo labai kokybiškas, kaip ir recenzijoje minima, kad skambėjo kaip ir įrašuose, exactly :)
Bet mano nuomone, paskutinėmis dienomis iki koncerto kas paklojo 74 litus už bilietą, nebuvo verta, nes pritrūko ne tik, kad tos kulminacijos, daugiau dainų, bet ir šiaip kažkokio didesnio ekspresyvumo iš paties pasirodymo, kažkokių vizualizacijos sprendimų. Ir nepaisant to, kad Sohn bandė kartais pabendrauti su publika, ar net pajuokauti, kaip kad hello Latvia, bet vis tiek pasirodė šalta asmenybė.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2014 m. gruodžio 1 d. 23:51:04
Nustebau ir aš, kuomet Sohn savo pasirodymą baigė po valandos, norėjosi daugiau, kažkaip atrodo taip ir nebuvo tos kulminacijos, nes tik paskutinių dainų metu publika buvo bepradėjusi labiau atsipalaiduoti ir šėlti. Bet kaip pirmas koncertinis turo blynas manau visai vykęs. Ir turi gana tikrai puikias vokalines galimybes, ypač tas pasijautė per kūrinį "Tempest".
Taip pat keista buvo matyti Sohn beveik viso koncerto metu sėdintį tarsi soste, nes būtent ta pakyla ir aplink esančios tos šviesų dekoracijos priminė didelį krėslą.
Bet bendrai vertinant, visas pasirodymas buvo labai kokybiškas, kaip ir recenzijoje minima, kad skambėjo kaip ir įrašuose, exactly :)
Bet mano nuomone, paskutinėmis dienomis iki koncerto kas paklojo 74 litus už bilietą, nebuvo verta, nes pritrūko ne tik, kad tos kulminacijos, daugiau dainų, bet ir šiaip kažkokio didesnio ekspresyvumo iš paties pasirodymo, kažkokių vizualizacijos sprendimų. Ir nepaisant to, kad Sohn bandė kartais pabendrauti su publika, ar net pajuokauti, kaip kad hello Latvia, bet vis tiek pasirodė šalta asmenybė.