Nariai

Diskusijos

0

Einarai, tame ir esmė kritiką išsakyti inetelktualiai. Tarkim gali įgelti, jei manai, kad reikia, bet tai daryti subtiliai, nes dvigubas smūgis ir visai kitokia nauda. Jei pradėsi taškytis: "urodais, kiaunėmis, dalbajobais ir t.t." tai nebūsi aukštesnis už tuos, prieš ką taškai, o jei pasakysi tai subtiliai, tai nesvarbu net, kad gali nesuprasti, vis tiek ir dėl šito prastais pasijaus, kad nėra tokie subtilūs ir iškalbingi, kaip kad tavo oponentas :) Va tai aš įvardinčiau vertybe, gal net ne tiek vertybe, kiek talentu, o vertybė būtų tame, kad moki valdytis ir nenusileist iki žemo lygio. P.S. Aš Striped visai neužsipuolu, man kaip tik malonu padiskutuoti, o kad žmonės turi kitą nuomonę, aš dėl to nei pykstu, nei ką, kaip tik įdomu, nes yra apie ką pakalbėti :) 

Puolate Stripped kaip vampyrai. O aš užginsiu jo nuomonę. 

p_ruta_ "vulgarus, įžaidinėjantis arba tiesiog chamiškas kalbėjimas tikrai nėra vertybė" - ne, tai yra vertybė, kai tas yra panaudota įtikinamam kritiškui tonui formuoti. Aišku, tik jei šitas tonas neskatina chaoso, teroro ir diskriminacijos. Užkalnio atveju tai YRA vertybė, nes aname sakinyje pateiktų principų jis lyg ir nepažeidžia. Jazzu atvejis nuo Užkalnio skiriasi to, jog kritikos jos postuose tiek, kiek lietaus Alžyro pietuose.

Mandagus tonas priimtina tada, kai mandagus tonas priimtinas pačiam kalbėtojui. Bet mandagus tonas paprastai nedaro poveikio. Jokio. Psichologiškai mandagus tonas yra nulis. Bet man labiau patinka kraštutinumai: geriau daryti poveikį rizikuojant užsidirbti visuomenės nepasitenkinimą, bet drėbiant tiesiai šviesiai.

Grace. "Bet tai sušnekėjai  Kiba tu Užkalnio sektai kokiai priklausai ar ką? " O ką jis pasakė tokio? Kad žmonės yra gyvuliai? Aš netgi pataisysiu jį: ne dauguma, bet visi, tik vidutiniškųjų gyventojų bazėje tas gyvuliškumas yra šiek tiek ryškesnis tam tikruose aspektuose. Tie, kurie pripažįsta, kad yra gyvuliai, tie jau grįžta į protą, nes religinės tiesos vis dar konfūzija mus ir skiepiją žmonių išskirtinumo iš viso likusio gyvojo pasaulio dogmą. Deja, mes išskirtiniai nebent dėl to, kad turime gan laisvą artikuliaciją ir didesnį smegenų tūrį. Skaičiuoti galima išmokyti ir dramblį. O aritmetika yra pirmas žingsnis link konstruktyvaus, logiško minčių dėliojimo. Nenustebčiau, jei būtų padarytas tyrimas, kuris atskleistų, kad tie, kas turi problemų su aritmetika, yra visapusiškai kvailesni. Na, bet tai jau nukrypimas nuo temos.

P.S. Kodėl Bon Jovi, JBJ vis dar dominuoja random temose. Mano seniau pareikšti žodžiai pradeda turėti tam tikrų argumentų. 

Joks diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas jis yra iš tikrųjų. Pasaulyje yra daugybė savo srities žinovų kurie neturi jokių diplomų, tačiau yra tokie profesionalūs savo srityje, kad tai jiems neturi jokios reikšmės. Pats diplomas iš esmės yra niekas - tai nėra savaime tas įrankis kuris žmogų paverčia mokančiu daryti tą ar aną. Yra nemažai diplomuotų savo srities specialistų kurie yra prasti - tarkim jaunuolis tik ką įgyjęs psichologo diplomą, dažnai būna prastesnis specialistas nei pagyvenęs žmogus, be jokio diplomo bet su gyvenimiška patirtimi ar genialiu protu, nei tas jaunuolis viską išmoko tik iš knygų ir jo gyvenimiška patirtis yra žymiai menkesnė.

Taip, Užkalnis yra maisto ekspertas ir beje, labai puikus, nes turi nemenką patirtį. Ir visiškai nesvarbu kad neturi diplomo. Beje, jis yra puikus rašytojas, bet tik todėl kad rašo. Jūs irgi galite būti rašytojais ir sėkmingais - tereikia rašyti taip, kad jūsų knygas pirktų. Ir tam gali padėti procesas per kurį įgyjamas tam tikras diplomas, arba ne. Tai tik detalės.

 ''Ar gi keista, kad tokio tipo žmonės kaip kad Agnė Jegalavičiūtė, kurios fb siena mirgėte mirga išsireiškimais: "urodas, pjaras, prastitutės ir pan''. Neįsivaizduoju, kas tame gali būti keisto. Vertybė yra nebijoti kalbėti taip kaip yra, tikrausiais daiktų ar žmonių vardais. O ne apsimetinėti. Kitaip urodas net nesupras kad tam tikra informacija yra skirta jam. Tada nebelieka prasmės kalbėti apskritai. Kam tada kritika reikalinga iš viso?

-

''Kam ta kritika reikalinga iš viso?'' - jei iškyla toks klausimas tai kam apskritai kažką diskutuoti. Tada galima paklausti - kam apskritai reikalinga diskutuoti ar kam reikalinga mąstyti? Juk galima elgtis kvailai ir nemąstant. Kritika yra reikalinga tam kad skatintų mus mąstyti ir tobulėti.

*

Taip, ne visada ir taip negali būti, nes dauguma žmonių yra neprotaujantys, kvaili gyvūnai, kurie patys to nesuvokia. Tai naturalu. Jie renkasi atitinkamus autoritetus.

Sutinku, kad diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas yra iš tikrųjų, bet, jei esi normalus studentas, lankantis visas paskaitas, dalyvaujantis tarkim popaskaitinėje veikloje, ar einantis į kokias viešas paskaitas, tai tikrai daug prisideda prie žmogaus formavimo. Tarkim dėl kritikos. Aišku ji reikalinga ir aišku, kad jos nereikia atsisakyti, bet tarkim universitete (čia jau kalbu apie humanitarinius ir socialinius mokslus, nes nežinau kas vyskta pas tiksliukus), būna seminarai, pristatinėjami darbai, vyksta gynimai. Kriktikos ten nebūna? Jos ten būna nors vežimu vežk ir tie patys dėstytojai, visokio plauko ir rango profesoriai moko kaip su ja dirbti. Įdomu kaip turėtų atrodyti kažkoks pasakymas ir atsakas į tai: "ai jūs debilai, kažkokie, urodai, nieko nišmanot", o bandant aiškintis tik toliau tokius epitetus girdėti. Universitete išmokstama savo sakomus dalykus apginti ir apginti argumentuota, žmogiška kalba, be emocijomis, neturinčiomis jokios logikos paremtos leksikos.

Aišku, galima to išmokti ir be universiteto, bet to jau turi būti mokoma namuose. Šiaip gal kvailai nuskambės, bet net būtų įdomu sužinoti kaip į Jazzu, Užkalnio, Šalčiūtės ar Jegelavičiūtės pasisakymus mano jų tėvai, artimieji, giminės? Man asmeniškai tai būtų gėda jų vietoje, kad tik tiek kultūros pavyko įdėti, na bet istorija nutyli.

Dėl Užkalnio, tai galiu pasakyti, kad 2012 metais man teko "garbė" sudalyvauti jo rengiamoje viešoje paskaitoje "Karjera be diplomo" (ar kažkaip taip), kurioje aiškino, kaip diplomas nereikalingas. Prisipažinsiu, jo mintys man tada labai patiko ir gerbiau jį už tai, net vieną straipsnį teko parašyti (įdomumo dėliai įmesiu http://www.zurnalistika-kitaip.lt/tiesiog-nuomones/gyvenimo-mokykla-arba-islieka-tik-stipriausieji), bet kuo toliau, tuo labiau jis man ėmė nepatikti dėl jų tų kandžių komentarų viskam. Sakai, kad maisto eksertas yra, na šią etiketę galėtų bet kuri ilgą patirtį turinti namų šeimininkė, išbandžiusi ne vieną dešimtį receptą ir t.t. Labai įdomu būtų pamatyti Užkalnio receptų knygą, pažiūrėt kaip jis moka gaminti (kažkaip nenustebčiau, jei tokia ne už ilgo pasirodytų).Taip, galbūt jis yra padorus žmogus ir nenorintis niekam pikta, bet jo žeminantys epitetai skleidžiami, nesvarbu, kad ir ne man ar kažkam iš pažįstamų, bet vis tiek žeidžia. Nori kritikuok, bet tai daryk padoriu lygmeniu, kai argumentuodamas sakai, kas tavo manymu yra negerai ir tai išsakai naudodamas padorią kalbą. 

Sakai, kad maisto eksertas yra, - ne, ne maisto gaminimo, o maisto kritikos ekspertas. Tai labai skirtingi dalykai.

Na taip, suprantu kad tiesa daug kam bado akis, bet kaip jau ne vieną kartą minėjau - tai yra vertybė, kurią turi nedaugelis drasių žmonių. Nes daugelis žmonių yra pripratę gyventi meluodami ir veidmainiaudami. Ir tai nereiškia nieko gero...

Joks diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas jis yra iš tikrųjų. Pasaulyje yra daugybė savo srities žinovų kurie neturi jokių diplomų, tačiau yra tokie profesionalūs savo srityje, kad tai jiems neturi jokios reikšmės. Pats diplomas iš esmės yra niekas - tai nėra savaime tas įrankis kuris žmogų paverčia mokančiu daryti tą ar aną. Yra nemažai diplomuotų savo srities specialistų kurie yra prasti - tarkim jaunuolis tik ką įgyjęs psichologo diplomą, dažnai būna prastesnis specialistas nei pagyvenęs žmogus, be jokio diplomo bet su gyvenimiška patirtimi ar genialiu protu, nei tas jaunuolis viską išmoko tik iš knygų ir jo gyvenimiška patirtis yra žymiai menkesnė.

Taip, Užkalnis yra maisto ekspertas ir beje, labai puikus, nes turi nemenką patirtį. Ir visiškai nesvarbu kad neturi diplomo. Beje, jis yra puikus rašytojas, bet tik todėl kad rašo. Jūs irgi galite būti rašytojais ir sėkmingais - tereikia rašyti taip, kad jūsų knygas pirktų. Ir tam gali padėti procesas per kurį įgyjamas tam tikras diplomas, arba ne. Tai tik detalės.

 ''Ar gi keista, kad tokio tipo žmonės kaip kad Agnė Jegalavičiūtė, kurios fb siena mirgėte mirga išsireiškimais: "urodas, pjaras, prastitutės ir pan''. Neįsivaizduoju, kas tame gali būti keisto. Vertybė yra nebijoti kalbėti taip kaip yra, tikrausiais daiktų ar žmonių vardais. O ne apsimetinėti. Kitaip urodas net nesupras kad tam tikra informacija yra skirta jam. Tada nebelieka prasmės kalbėti apskritai. Kam tada kritika reikalinga iš viso?

-

''Kam ta kritika reikalinga iš viso?'' - jei iškyla toks klausimas tai kam apskritai kažką diskutuoti. Tada galima paklausti - kam apskritai reikalinga diskutuoti ar kam reikalinga mąstyti? Juk galima elgtis kvailai ir nemąstant. Kritika yra reikalinga tam kad skatintų mus mąstyti ir tobulėti.

*

Sutinku, kad diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas yra iš tikrųjų, bet, jei esi normalus studentas, lankantis visas paskaitas, dalyvaujantis tarkim popaskaitinėje veikloje, ar einantis į kokias viešas paskaitas, tai tikrai daug prisideda prie žmogaus formavimo. Tarkim dėl kritikos. Aišku ji reikalinga ir aišku, kad jos nereikia atsisakyti, bet tarkim universitete (čia jau kalbu apie humanitarinius ir socialinius mokslus, nes nežinau kas vyskta pas tiksliukus), būna seminarai, pristatinėjami darbai, vyksta gynimai. Kriktikos ten nebūna? Jos ten būna nors vežimu vežk ir tie patys dėstytojai, visokio plauko ir rango profesoriai moko kaip su ja dirbti. Įdomu kaip turėtų atrodyti kažkoks pasakymas ir atsakas į tai: "ai jūs debilai, kažkokie, urodai, nieko nišmanot", o bandant aiškintis tik toliau tokius epitetus girdėti. Universitete išmokstama savo sakomus dalykus apginti ir apginti argumentuota, žmogiška kalba, be emocijomis, neturinčiomis jokios logikos paremtos leksikos.

Aišku, galima to išmokti ir be universiteto, bet to jau turi būti mokoma namuose. Šiaip gal kvailai nuskambės, bet net būtų įdomu sužinoti kaip į Jazzu, Užkalnio, Šalčiūtės ar Jegelavičiūtės pasisakymus mano jų tėvai, artimieji, giminės? Man asmeniškai tai būtų gėda jų vietoje, kad tik tiek kultūros pavyko įdėti, na bet istorija nutyli.

Dėl Užkalnio, tai galiu pasakyti, kad 2012 metais man teko "garbė" sudalyvauti jo rengiamoje viešoje paskaitoje "Karjera be diplomo" (ar kažkaip taip), kurioje aiškino, kaip diplomas nereikalingas. Prisipažinsiu, jo mintys man tada labai patiko ir gerbiau jį už tai, net vieną straipsnį teko parašyti (įdomumo dėliai įmesiu http://www.zurnalistika-kitaip.lt/tiesiog-nuomones/gyvenimo-mokykla-arba-islieka-tik-stipriausieji), bet kuo toliau, tuo labiau jis man ėmė nepatikti dėl jų tų kandžių komentarų viskam. Sakai, kad maisto eksertas yra, na šią etiketę galėtų bet kuri ilgą patirtį turinti namų šeimininkė, išbandžiusi ne vieną dešimtį receptą ir t.t. Labai įdomu būtų pamatyti Užkalnio receptų knygą, pažiūrėt kaip jis moka gaminti (kažkaip nenustebčiau, jei tokia ne už ilgo pasirodytų).Taip, galbūt jis yra padorus žmogus ir nenorintis niekam pikta, bet jo žeminantys epitetai skleidžiami, nesvarbu, kad ir ne man ar kažkam iš pažįstamų, bet vis tiek žeidžia. Nori kritikuok, bet tai daryk padoriu lygmeniu, kai argumentuodamas sakai, kas tavo manymu yra negerai ir tai išsakai naudodamas padorią kalbą. 

Joks diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas jis yra iš tikrųjų. Pasaulyje yra daugybė savo srities žinovų kurie neturi jokių diplomų, tačiau yra tokie profesionalūs savo srityje, kad tai jiems neturi jokios reikšmės. Pats diplomas iš esmės yra niekas - tai nėra savaime tas įrankis kuris žmogų paverčia mokančiu daryti tą ar aną. Yra nemažai diplomuotų savo srities specialistų kurie yra prasti - tarkim jaunuolis tik ką įgyjęs psichologo diplomą, dažnai būna prastesnis specialistas nei pagyvenęs žmogus, be jokio diplomo bet su gyvenimiška patirtimi ar genialiu protu, nei tas jaunuolis viską išmoko tik iš knygų ir jo gyvenimiška patirtis yra žymiai menkesnė.

Taip, Užkalnis yra maisto ekspertas ir beje, labai puikus, nes turi nemenką patirtį. Ir visiškai nesvarbu kad neturi diplomo. Beje, jis yra puikus rašytojas, bet tik todėl kad rašo. Jūs irgi galite būti rašytojais ir sėkmingais - tereikia rašyti taip, kad jūsų knygas pirktų. Ir tam gali padėti procesas per kurį įgyjamas tam tikras diplomas, arba ne. Tai tik detalės.

 ''Ar gi keista, kad tokio tipo žmonės kaip kad Agnė Jegalavičiūtė, kurios fb siena mirgėte mirga išsireiškimais: "urodas, pjaras, prastitutės ir pan''. Neįsivaizduoju, kas tame gali būti keisto. Vertybė yra nebijoti kalbėti taip kaip yra, tikrausiais daiktų ar žmonių vardais. O ne apsimetinėti. Kitaip urodas net nesupras kad tam tikra informacija yra skirta jam. Tada nebelieka prasmės kalbėti apskritai. Kam tada kritika reikalinga iš viso?

-

''Kam ta kritika reikalinga iš viso?'' - jei iškyla toks klausimas tai kam apskritai kažką diskutuoti. Tada galima paklausti - kam apskritai reikalinga diskutuoti ar kam reikalinga mąstyti? Juk galima elgtis kvailai ir nemąstant. Kritika yra reikalinga tam kad skatintų mus mąstyti ir tobulėti.

Joks diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas jis yra iš tikrųjų. Pasaulyje yra daugybė savo srities žinovų kurie neturi jokių diplomų, tačiau yra tokie profesionalūs savo srityje, kad tai jiems neturi jokios reikšmės. Pats diplomas iš esmės yra niekas - tai nėra savaime tas įrankis kuris žmogų paverčia mokančiu daryti tą ar aną. Yra nemažai diplomuotų savo srities specialistų kurie yra prasti - tarkim jaunuolis tik ką įgyjęs psichologo diplomą, dažnai būna prastesnis specialistas nei pagyvenęs žmogus, be jokio diplomo bet su gyvenimiška patirtimi ar genialiu protu, nei tas jaunuolis viską išmoko tik iš knygų ir jo gyvenimiška patirtis yra žymiai menkesnė.

Taip, Užkalnis yra maisto ekspertas ir beje, labai puikus, nes turi nemenką patirtį. Ir visiškai nesvarbu kad neturi diplomo. Beje, jis yra puikus rašytojas, bet tik todėl kad rašo. Jūs irgi galite būti rašytojais ir sėkmingais - tereikia rašyti taip, kad jūsų knygas pirktų. Ir tam gali padėti procesas per kurį įgyjamas tam tikras diplomas, arba ne. Tai tik detalės.

 ''Ar gi keista, kad tokio tipo žmonės kaip kad Agnė Jegalavičiūtė, kurios fb siena mirgėte mirga išsireiškimais: "urodas, pjaras, prastitutės ir pan''. Neįsivaizduoju, kas tame gali būti keisto. Vertybė yra nebijoti kalbėti taip kaip yra, tikrausiais daiktų ar žmonių vardais. O ne apsimetinėti. Kitaip urodas net nesupras kad tam tikra informacija yra skirta jam. Tada nebelieka prasmės kalbėti apskritai. Kam tada kritika reikalinga iš viso?

-

)

Na gerai, yra tų šviesių temų, tik reikia norėt jas rast. O jei noro nėra? Man, pavyzdžiui, dabar tikrai ne pats mieliausias laikas, nes šventės artėja, o artimo žmogaus nėra... kai nuotaika kažkokia juoda, tai svetimas gėris dažnai tik erzina, tai ir ieškai to blogio. Ir tada į viską imi žiūrėt tikrai ne pro rožinius akinius. Tai ir FB seku daugiausia... katinus: Lil Bub, Venus, Pretzel (dar žinomą kaip The Little Kitty That Could, kurios išgelbėjimo istorija išvis Lietuvoj būtų neįmanoma (gimusi visiškai akla, persuktom užpakalinėm kojytėm ir susukta uodega katė pas mus būtų paprasčiausiai eutanazuota, o čia....), City the Kitty, aišku, seku ir, kaip aš vadinu, Grumpytę (arba Tardutę, ar, kaip visiem gerai žinoma Grumpy Cat) - na vis tiek ten pozityvas.... Ir būtų įdomu pamatyt jos filmą apie blogiausias Kalėdas (tik, kiek mačiau treilerių, ją įgarsino klaikiai). Gyvūnai apskritai didžiulis pozityvas. O Užkalnio negatyvas man nekliūva - tai tik vaidmuo, man rodos. Bandžiau permest akimis jo "Naujųjų laikų Evangeliją" - arba nesėkmingai užtaikiau, arba ten neradau jokios pagiežos. Būtų visai įdomu paskaityt visą nuo-iki. Aha, ir dar. Kodėl taip faina dabar narstyt Jazzu temą? O todėl, kad dėl to susipykt su draugais neteks (manau), o tema pokalbiams - beveik neišsemiama. Ir nereikia čia jokių rimtų argumentų ar specifinių žinių - tiesiog neįpareigojantys pliurpalai, kurių ryt gal nė neprisimins. 

Ir man neatrodo labai jau taip baisu, kad Zilnys stoja Jazzu pusėn - reikia gi kažkam palaikyt ją ne pačiu lengviausiu metu, nors situacija tikrai toli gražu ne jos naudai. Ir ar aš ką praleidau šiandien, betgi Zilnio patarimas irgi buvo išsirėkt ten ir tada, kai ją suerzino. O ir Mamontovas, regis, nemato didelės tragedijos tame emocijų proveržyje. O kita vertus - jei tokios aršios diskusijos verda tokia nereikšminga tema, tai gal tikrai nebeliko didesnių problemų (na bent jau šiomis dienomis)? Ir tai irgi savotiškas pozityvas. Na pagaliau, pletkai atitraukia nuo visus užknisusių politikos-ekonomikos-pupyčių naujienų tirados. Kame aš šiuo atveju įžvelgiu pozityvą - pagaliau kažkas pavogė dėmesį nuo pupyčių, kurių irgi niekaip negalėdavo iš akiračio paleist nei Lietrytis, nei 15min. Nekažką, bet vis šis tas.

`

Na nežinau, nežinau, kaip ten su tomis aukomis gyvūnams, nes mano tie 2 procentai ir taip eina vieniems globos namams ir nesiruošiu nieko keist. Geras darbas būtų paimt beglobiuką, tas tai tikrai atsilygins meile, bet... Nebus laiminga mano namų karalienė, o ir tėvukas neapsidžiaugtų... Kitas dalykas - vasarą pas mus atklydo viena gražuolė katė, kuriai bandžiau surast namus (vėlgi, kodėl negaliu priimt - skaityt aukščiau). Tačiau nutiko taip, kad ta tobulybė (jei laikysim, kad sterilizuota katė, pripratinta prie dėžutės, yra tobula) liko gyvent pas kaimynus, o manęs ėmė vengt, nors anksčiau paimta ant rankų siekė veidą laižyt. Visgi laikau, kad tai vis tiek geras darbas - padaras vis tiek turi namus. O dėl beglobių, tai prisiminiau dar vieną istoriją, kai tir beglobiai glaudėsi Oze. Niekada nepraeidavau pro šalį. Ir štai kartą eidama pro narvus pamačiau senutę (10 m. ar ir vyresnę) katę, kurią mirusios šeimininkės vaikai tiesiog ištrenkė į gatvę. Gerų žmonių dėka ji atsidūrė ar tik ne "Lesės" globoj. Negalėjau nepakalbint. O ta ir kibo man į rankovę - pasiimk mane iš čia... Aš bent jau taip supratau. O negaliu - pati neseniai buvau netekusi tos, kuri mane mylėjo visus 14 metų, ir mano  dabartinė karalienė ją tikriausiai būtų skriaudusi... Apsiašarojau, ką galėjau - smulkius subėriau į aukų dėžutę... Nelaikau savo poelgio vertu kažkokių papildomų karmos taškų, bet... 

P.S. Kodėl mes iš to vertų žmonių negirdim, ką jie padarė gero? Jiems nereikia girtis. Už juos tą padaro kiti. O ir šiaip geri darbai daromi tyliai (dažniausiai). 

\

Kam skirta? Na, kad ir tam pačiam JBJ. Jam reikia girtis, kad jis kažkam padėjo? Ne, tą už jį padaro kiti. Aišku, tas "tylus darymas" ne visai tylus, jei aukoms rinkt surengiami specialūs renginiai ir pareiškiama, kad jų pajamos bus skirtos kažkokiam kilniam tikslui. 

Betgi vėl. Mes, kurie tuos veikėjus žinome, tokią jų veiklą priimam vos ne kaip savaime suprantamą dalyką. Tuo tarpu kiti, iš "budulių padermės", sakys, o kam tai rūpi, na ir kas čia tokio jie gi turtingi, gali daryt ką panorėję, ir taip toliau - pažers tiek negatyvo, kad.... Tokiu atveju su įkvėpimu būtų sunkoka.

Joks diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas jis yra iš tikrųjų. Pasaulyje yra daugybė savo srities žinovų kurie neturi jokių diplomų, tačiau yra tokie profesionalūs savo srityje, kad tai jiems neturi jokios reikšmės. Pats diplomas iš esmės yra niekas - tai nėra savaime tas įrankis kuris žmogų paverčia mokančiu daryti tą ar aną. Yra nemažai diplomuotų savo srities specialistų kurie yra prasti - tarkim jaunuolis tik ką įgyjęs psichologo diplomą, dažnai būna prastesnis specialistas nei pagyvenęs žmogus, be jokio diplomo bet su gyvenimiška patirtimi ar genialiu protu, nei tas jaunuolis viską išmoko tik iš knygų ir jo gyvenimiška patirtis yra žymiai menkesnė.

Taip, Užkalnis yra maisto ekspertas ir beje, labai puikus, nes turi nemenką patirtį. Ir visiškai nesvarbu kad neturi diplomo. Beje, jis yra puikus rašytojas, bet tik todėl kad rašo. Jūs irgi galite būti rašytojais ir sėkmingais - tereikia rašyti taip, kad jūsų knygas pirktų. Ir tam gali padėti procesas per kurį įgyjamas tam tikras diplomas, arba ne. Tai tik detalės.

 ''Ar gi keista, kad tokio tipo žmonės kaip kad Agnė Jegalavičiūtė, kurios fb siena mirgėte mirga išsireiškimais: "urodas, pjaras, prastitutės ir pan''. Neįsivaizduoju, kas tame gali būti keisto. Vertybė yra nebijoti kalbėti taip kaip yra, tikrausiais daiktų ar žmonių vardais. O ne apsimetinėti. Kitaip urodas net nesupras kad tam tikra informacija yra skirta jam. Tada nebelieka prasmės kalbėti apskritai. Kam tada kritika reikalinga iš viso?

)

Na gerai, yra tų šviesių temų, tik reikia norėt jas rast. O jei noro nėra? Man, pavyzdžiui, dabar tikrai ne pats mieliausias laikas, nes šventės artėja, o artimo žmogaus nėra... kai nuotaika kažkokia juoda, tai svetimas gėris dažnai tik erzina, tai ir ieškai to blogio. Ir tada į viską imi žiūrėt tikrai ne pro rožinius akinius. Tai ir FB seku daugiausia... katinus: Lil Bub, Venus, Pretzel (dar žinomą kaip The Little Kitty That Could, kurios išgelbėjimo istorija išvis Lietuvoj būtų neįmanoma (gimusi visiškai akla, persuktom užpakalinėm kojytėm ir susukta uodega katė pas mus būtų paprasčiausiai eutanazuota, o čia....), City the Kitty, aišku, seku ir, kaip aš vadinu, Grumpytę (arba Tardutę, ar, kaip visiem gerai žinoma Grumpy Cat) - na vis tiek ten pozityvas.... Ir būtų įdomu pamatyt jos filmą apie blogiausias Kalėdas (tik, kiek mačiau treilerių, ją įgarsino klaikiai). Gyvūnai apskritai didžiulis pozityvas. O Užkalnio negatyvas man nekliūva - tai tik vaidmuo, man rodos. Bandžiau permest akimis jo "Naujųjų laikų Evangeliją" - arba nesėkmingai užtaikiau, arba ten neradau jokios pagiežos. Būtų visai įdomu paskaityt visą nuo-iki. Aha, ir dar. Kodėl taip faina dabar narstyt Jazzu temą? O todėl, kad dėl to susipykt su draugais neteks (manau), o tema pokalbiams - beveik neišsemiama. Ir nereikia čia jokių rimtų argumentų ar specifinių žinių - tiesiog neįpareigojantys pliurpalai, kurių ryt gal nė neprisimins. 

Ir man neatrodo labai jau taip baisu, kad Zilnys stoja Jazzu pusėn - reikia gi kažkam palaikyt ją ne pačiu lengviausiu metu, nors situacija tikrai toli gražu ne jos naudai. Ir ar aš ką praleidau šiandien, betgi Zilnio patarimas irgi buvo išsirėkt ten ir tada, kai ją suerzino. O ir Mamontovas, regis, nemato didelės tragedijos tame emocijų proveržyje. O kita vertus - jei tokios aršios diskusijos verda tokia nereikšminga tema, tai gal tikrai nebeliko didesnių problemų (na bent jau šiomis dienomis)? Ir tai irgi savotiškas pozityvas. Na pagaliau, pletkai atitraukia nuo visus užknisusių politikos-ekonomikos-pupyčių naujienų tirados. Kame aš šiuo atveju įžvelgiu pozityvą - pagaliau kažkas pavogė dėmesį nuo pupyčių, kurių irgi niekaip negalėdavo iš akiračio paleist nei Lietrytis, nei 15min. Nekažką, bet vis šis tas.

`

Na nežinau, nežinau, kaip ten su tomis aukomis gyvūnams, nes mano tie 2 procentai ir taip eina vieniems globos namams ir nesiruošiu nieko keist. Geras darbas būtų paimt beglobiuką, tas tai tikrai atsilygins meile, bet... Nebus laiminga mano namų karalienė, o ir tėvukas neapsidžiaugtų... Kitas dalykas - vasarą pas mus atklydo viena gražuolė katė, kuriai bandžiau surast namus (vėlgi, kodėl negaliu priimt - skaityt aukščiau). Tačiau nutiko taip, kad ta tobulybė (jei laikysim, kad sterilizuota katė, pripratinta prie dėžutės, yra tobula) liko gyvent pas kaimynus, o manęs ėmė vengt, nors anksčiau paimta ant rankų siekė veidą laižyt. Visgi laikau, kad tai vis tiek geras darbas - padaras vis tiek turi namus. O dėl beglobių, tai prisiminiau dar vieną istoriją, kai tir beglobiai glaudėsi Oze. Niekada nepraeidavau pro šalį. Ir štai kartą eidama pro narvus pamačiau senutę (10 m. ar ir vyresnę) katę, kurią mirusios šeimininkės vaikai tiesiog ištrenkė į gatvę. Gerų žmonių dėka ji atsidūrė ar tik ne "Lesės" globoj. Negalėjau nepakalbint. O ta ir kibo man į rankovę - pasiimk mane iš čia... Aš bent jau taip supratau. O negaliu - pati neseniai buvau netekusi tos, kuri mane mylėjo visus 14 metų, ir mano  dabartinė karalienė ją tikriausiai būtų skriaudusi... Apsiašarojau, ką galėjau - smulkius subėriau į aukų dėžutę... Nelaikau savo poelgio vertu kažkokių papildomų karmos taškų, bet... 

P.S. Kodėl mes iš to vertų žmonių negirdim, ką jie padarė gero? Jiems nereikia girtis. Už juos tą padaro kiti. O ir šiaip geri darbai daromi tyliai (dažniausiai). 

\

)

Na gerai, yra tų šviesių temų, tik reikia norėt jas rast. O jei noro nėra? Man, pavyzdžiui, dabar tikrai ne pats mieliausias laikas, nes šventės artėja, o artimo žmogaus nėra... kai nuotaika kažkokia juoda, tai svetimas gėris dažnai tik erzina, tai ir ieškai to blogio. Ir tada į viską imi žiūrėt tikrai ne pro rožinius akinius. Tai ir FB seku daugiausia... katinus: Lil Bub, Venus, Pretzel (dar žinomą kaip The Little Kitty That Could, kurios išgelbėjimo istorija išvis Lietuvoj būtų neįmanoma (gimusi visiškai akla, persuktom užpakalinėm kojytėm ir susukta uodega katė pas mus būtų paprasčiausiai eutanazuota, o čia....), City the Kitty, aišku, seku ir, kaip aš vadinu, Grumpytę (arba Tardutę, ar, kaip visiem gerai žinoma Grumpy Cat) - na vis tiek ten pozityvas.... Ir būtų įdomu pamatyt jos filmą apie blogiausias Kalėdas (tik, kiek mačiau treilerių, ją įgarsino klaikiai). Gyvūnai apskritai didžiulis pozityvas. O Užkalnio negatyvas man nekliūva - tai tik vaidmuo, man rodos. Bandžiau permest akimis jo "Naujųjų laikų Evangeliją" - arba nesėkmingai užtaikiau, arba ten neradau jokios pagiežos. Būtų visai įdomu paskaityt visą nuo-iki. Aha, ir dar. Kodėl taip faina dabar narstyt Jazzu temą? O todėl, kad dėl to susipykt su draugais neteks (manau), o tema pokalbiams - beveik neišsemiama. Ir nereikia čia jokių rimtų argumentų ar specifinių žinių - tiesiog neįpareigojantys pliurpalai, kurių ryt gal nė neprisimins. 

Ir man neatrodo labai jau taip baisu, kad Zilnys stoja Jazzu pusėn - reikia gi kažkam palaikyt ją ne pačiu lengviausiu metu, nors situacija tikrai toli gražu ne jos naudai. Ir ar aš ką praleidau šiandien, betgi Zilnio patarimas irgi buvo išsirėkt ten ir tada, kai ją suerzino. O ir Mamontovas, regis, nemato didelės tragedijos tame emocijų proveržyje. O kita vertus - jei tokios aršios diskusijos verda tokia nereikšminga tema, tai gal tikrai nebeliko didesnių problemų (na bent jau šiomis dienomis)? Ir tai irgi savotiškas pozityvas. Na pagaliau, pletkai atitraukia nuo visus užknisusių politikos-ekonomikos-pupyčių naujienų tirados. Kame aš šiuo atveju įžvelgiu pozityvą - pagaliau kažkas pavogė dėmesį nuo pupyčių, kurių irgi niekaip negalėdavo iš akiračio paleist nei Lietrytis, nei 15min. Nekažką, bet vis šis tas.

`

Na nežinau, nežinau, kaip ten su tomis aukomis gyvūnams, nes mano tie 2 procentai ir taip eina vieniems globos namams ir nesiruošiu nieko keist. Geras darbas būtų paimt beglobiuką, tas tai tikrai atsilygins meile, bet... Nebus laiminga mano namų karalienė, o ir tėvukas neapsidžiaugtų... Kitas dalykas - vasarą pas mus atklydo viena gražuolė katė, kuriai bandžiau surast namus (vėlgi, kodėl negaliu priimt - skaityt aukščiau). Tačiau nutiko taip, kad ta tobulybė (jei laikysim, kad sterilizuota katė, pripratinta prie dėžutės, yra tobula) liko gyvent pas kaimynus, o manęs ėmė vengt, nors anksčiau paimta ant rankų siekė veidą laižyt. Visgi laikau, kad tai vis tiek geras darbas - padaras vis tiek turi namus. O dėl beglobių, tai prisiminiau dar vieną istoriją, kai tir beglobiai glaudėsi Oze. Niekada nepraeidavau pro šalį. Ir štai kartą eidama pro narvus pamačiau senutę (10 m. ar ir vyresnę) katę, kurią mirusios šeimininkės vaikai tiesiog ištrenkė į gatvę. Gerų žmonių dėka ji atsidūrė ar tik ne "Lesės" globoj. Negalėjau nepakalbint. O ta ir kibo man į rankovę - pasiimk mane iš čia... Aš bent jau taip supratau. O negaliu - pati neseniai buvau netekusi tos, kuri mane mylėjo visus 14 metų, ir mano  dabartinė karalienė ją tikriausiai būtų skriaudusi... Apsiašarojau, ką galėjau - smulkius subėriau į aukų dėžutę... Nelaikau savo poelgio vertu kažkokių papildomų karmos taškų, bet... 

P.S. Kodėl mes iš to vertų žmonių negirdim, ką jie padarė gero? Jiems nereikia girtis. Už juos tą padaro kiti. O ir šiaip geri darbai daromi tyliai (dažniausiai). 

Sutinku, kad diplomas nepadaro žmogaus tuo, kas yra iš tikrųjų, bet, jei esi normalus studentas, lankantis visas paskaitas, dalyvaujantis tarkim popaskaitinėje veikloje, ar einantis į kokias viešas paskaitas, tai tikrai daug prisideda prie žmogaus formavimo. Tarkim dėl kritikos. Aišku ji reikalinga ir aišku, kad jos nereikia atsisakyti, bet tarkim universitete (čia jau kalbu apie humanitarinius ir socialinius mokslus, nes nežinau kas vyskta pas tiksliukus), būna seminarai, pristatinėjami darbai, vyksta gynimai. Kriktikos ten nebūna? Jos ten būna nors vežimu vežk ir tie patys dėstytojai, visokio plauko ir rango profesoriai moko kaip su ja dirbti. Įdomu kaip turėtų atrodyti kažkoks pasakymas ir atsakas į tai: "ai jūs debilai, kažkokie, urodai, nieko nišmanot", o bandant aiškintis tik toliau tokius epitetus girdėti. Universitete išmokstama savo sakomus dalykus apginti ir apginti argumentuota, žmogiška kalba, be emocijomis, neturinčiomis jokios logikos paremtos leksikos.

Aišku, galima to išmokti ir be universiteto, bet to jau turi būti mokoma namuose. Šiaip gal kvailai nuskambės, bet net būtų įdomu sužinoti kaip į Jazzu, Užkalnio, Šalčiūtės ar Jegelavičiūtės pasisakymus mano jų tėvai, artimieji, giminės? Man asmeniškai tai būtų gėda jų vietoje, kad tik tiek kultūros pavyko įdėti, na bet istorija nutyli.

Dėl Užkalnio, tai galiu pasakyti, kad 2012 metais man teko "garbė" sudalyvauti jo rengiamoje viešoje paskaitoje "Karjera be diplomo" (ar kažkaip taip), kurioje aiškino, kaip diplomas nereikalingas. Prisipažinsiu, jo mintys man tada labai patiko ir gerbiau jį už tai, net vieną straipsnį teko parašyti (įdomumo dėliai įmesiu http://www.zurnalistika-kitaip.lt/tiesiog-nuomones/gyvenimo-mokykla-arba-islieka-tik-stipriausieji), bet kuo toliau, tuo labiau jis man ėmė nepatikti dėl jų tų kandžių komentarų viskam. Sakai, kad maisto eksertas yra, na šią etiketę galėtų bet kuri ilgą patirtį turinti namų šeimininkė, išbandžiusi ne vieną dešimtį receptą ir t.t. Labai įdomu būtų pamatyti Užkalnio receptų knygą, pažiūrėt kaip jis moka gaminti (kažkaip nenustebčiau, jei tokia ne už ilgo pasirodytų).Taip, galbūt jis yra padorus žmogus ir nenorintis niekam pikta, bet jo žeminantys epitetai skleidžiami, nesvarbu, kad ir ne man ar kažkam iš pažįstamų, bet vis tiek žeidžia. Nori kritikuok, bet tai daryk padoriu lygmeniu, kai argumentuodamas sakai, kas tavo manymu yra negerai ir tai išsakai naudodamas padorią kalbą. 

)

Na gerai, yra tų šviesių temų, tik reikia norėt jas rast. O jei noro nėra? Man, pavyzdžiui, dabar tikrai ne pats mieliausias laikas, nes šventės artėja, o artimo žmogaus nėra... kai nuotaika kažkokia juoda, tai svetimas gėris dažnai tik erzina, tai ir ieškai to blogio. Ir tada į viską imi žiūrėt tikrai ne pro rožinius akinius. Tai ir FB seku daugiausia... katinus: Lil Bub, Venus, Pretzel (dar žinomą kaip The Little Kitty That Could, kurios išgelbėjimo istorija išvis Lietuvoj būtų neįmanoma (gimusi visiškai akla, persuktom užpakalinėm kojytėm ir susukta uodega katė pas mus būtų paprasčiausiai eutanazuota, o čia....), City the Kitty, aišku, seku ir, kaip aš vadinu, Grumpytę (arba Tardutę, ar, kaip visiem gerai žinoma Grumpy Cat) - na vis tiek ten pozityvas.... Ir būtų įdomu pamatyt jos filmą apie blogiausias Kalėdas (tik, kiek mačiau treilerių, ją įgarsino klaikiai). Gyvūnai apskritai didžiulis pozityvas. O Užkalnio negatyvas man nekliūva - tai tik vaidmuo, man rodos. Bandžiau permest akimis jo "Naujųjų laikų Evangeliją" - arba nesėkmingai užtaikiau, arba ten neradau jokios pagiežos. Būtų visai įdomu paskaityt visą nuo-iki. Aha, ir dar. Kodėl taip faina dabar narstyt Jazzu temą? O todėl, kad dėl to susipykt su draugais neteks (manau), o tema pokalbiams - beveik neišsemiama. Ir nereikia čia jokių rimtų argumentų ar specifinių žinių - tiesiog neįpareigojantys pliurpalai, kurių ryt gal nė neprisimins. 

Ir man neatrodo labai jau taip baisu, kad Zilnys stoja Jazzu pusėn - reikia gi kažkam palaikyt ją ne pačiu lengviausiu metu, nors situacija tikrai toli gražu ne jos naudai. Ir ar aš ką praleidau šiandien, betgi Zilnio patarimas irgi buvo išsirėkt ten ir tada, kai ją suerzino. O ir Mamontovas, regis, nemato didelės tragedijos tame emocijų proveržyje. O kita vertus - jei tokios aršios diskusijos verda tokia nereikšminga tema, tai gal tikrai nebeliko didesnių problemų (na bent jau šiomis dienomis)? Ir tai irgi savotiškas pozityvas. Na pagaliau, pletkai atitraukia nuo visus užknisusių politikos-ekonomikos-pupyčių naujienų tirados. Kame aš šiuo atveju įžvelgiu pozityvą - pagaliau kažkas pavogė dėmesį nuo pupyčių, kurių irgi niekaip negalėdavo iš akiračio paleist nei Lietrytis, nei 15min. Nekažką, bet vis šis tas.

`