Flight (Live 2013)

Diskusijos

0

Taip, lyginti galima. Išsireiškimas "nelyginamas" turėjo aiškią APoLK persvarą prieš Flight (live 2013), kas beveik lygu "neprilygstamam".

O ar aš priekaištauju Hamiliui, kad po VdGG vėliava prakiša savo numerius? Nieko panašaus. Tiesiog perklausiau tą plokštelę su dvejom epinėm dainom ir gavau labai nelygiavertį vaizdą. Einarai, tavo įkeltame koncertiniame atlikime Flight praradęs pusę savo vertės, kokią jis turi štai šitame klipe:

Na, kaip daug gali skirtis 1971-ieji ir 1980-ieji (ypač, jei kalbam apie PH)... Be to, visada PH įtraukdavo savo solo kūrinių į koncertinį repertuarą. 75-ųjų VdGG koncertiniuose visada buvo (In The) Black Room, A Louse is Not a Home, Faint-Heart and the Sermon, Forsaken Gardens, Nadir's Big Chance ir pan. Pačiu topu visada buvo Gog (dabar sunku atrasti koncertą, kur VdGG neatliktų Gog). Tad priekaištauti už tai, kad dar yra ir Flight, yra nesuprantama. 

Flight yra tipiškas Hammill'io 80-ųjų kūrinys su 80-uosius atspindinčiomis melodinėmis linijomis ir panašiai, bet ir jose yra artimų VdGG kompleksų, perėjimų ir pan. O ar A Plague of Lighthouse Keepers struktūra ne tokia pati mišrainė kaip šito kūrinio? Aišku, ten toks dalykas kaip 80-ųjų tipo melodija neegzistuoja, bet pagal struktūrą tai yra dviejų tų pačių kategorijų kūriniai, kur yra dešimtys melodinių linijų, sudėtų atsitiktine tvarka į 20 minučių kūrinį. 

Nieko nesakau, A Plague of Lighthouse Keepers, aišku, geresnis (nes skambesys ten yra natūralaus 70-ųjų progroko tipo, o čia yra klasiškas 80-ųjų skambesys ir ten yra kvapą gniaužiančių instrumentinių dalių, nors tos dalys, kur yra vokalinės partijos, skamba tik vos vos aukščiau Flight lygio), bet ne tiek, kad šiuos kūrinius net nebūtų galima lyginti. 

Flight net nelyginamas su A Plague of Lighthouse Keepers. Abu gigantai išleisti atskiru lp. Senatvė daro savo, Peteris Hammilis generuoja savo solo kopijas ir jau toli nuo protą jaukiančių, kvapą gniaužiančių ekstravagantiškų melodijų.

Šis kūrinys man asocijuojasi su situacija, kurioje bažnyčios vargonininkas ieško tinkamos tonacijos iškilmingoms mišioms ir vis nejučiomis nuvinguriuoja į jau išvažinėtą melodiją, o tada su nepasitenkinimu metasi į kitą halsą, kur palankaus vėjo vėl grąžinamas prie to paties.