Paradise Lost man iš esmės ir yra death/gothic/doom metalas. Neskaitant tos "eros", kada jie truputi pasuko link synth ir alternative rock/metal skambesio. O albumas The Plague Within apskritai yra labai sunkus ir lėtas - doomiškas. Tas lėtumas jiems labai tinka, ir būtent tokie jie man patinka labiausiai, svarstau, ar šis albumas nebus mano jų mėgstamiausias.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Čia pat atėjo mintis, kad paminėjau My Dying Bride. Oi neatsaitiktinai. Tekstas ir dainos pavadinimas siunčia mus į prasivėrusios žemės gelmes, pas Dievą, kur nėra šviesos. Dievobaimingas tu ar bedievis pasveikink nebūtį. Doommetalio pagrindinis siužetas. Kažkas naujo.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Įrašę albumą Icon Nikas Holmsas ir Makintošas pasisakė, kad Paradise Lost yra ko gero lėčiausiai grojanti death metal grupė. Ši daina labai tiktų pailiustruoti tokį pareiškimą. Čia jau kvepia doom metalu ir My Dying Bride. "Paliktą už durų" groulą grąžino į balsą ir, matyt, tas Niko dabar netrikdo.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2018 m. birželio 2 d. 17:19:25
Paradise Lost man iš esmės ir yra death/gothic/doom metalas. Neskaitant tos "eros", kada jie truputi pasuko link synth ir alternative rock/metal skambesio. O albumas The Plague Within apskritai yra labai sunkus ir lėtas - doomiškas. Tas lėtumas jiems labai tinka, ir būtent tokie jie man patinka labiausiai, svarstau, ar šis albumas nebus mano jų mėgstamiausias.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2018 m. birželio 2 d. 16:57:52
Čia pat atėjo mintis, kad paminėjau My Dying Bride. Oi neatsaitiktinai. Tekstas ir dainos pavadinimas siunčia mus į prasivėrusios žemės gelmes, pas Dievą, kur nėra šviesos. Dievobaimingas tu ar bedievis pasveikink nebūtį. Doommetalio pagrindinis siužetas. Kažkas naujo.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. birželio 2 d. 16:47:27
Įrašę albumą Icon Nikas Holmsas ir Makintošas pasisakė, kad Paradise Lost yra ko gero lėčiausiai grojanti death metal grupė. Ši daina labai tiktų pailiustruoti tokį pareiškimą. Čia jau kvepia doom metalu ir My Dying Bride. "Paliktą už durų" groulą grąžino į balsą ir, matyt, tas Niko dabar netrikdo.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. birželio 1 d. 11:35:35
Širdis tiesiog nusiridena į kulnus.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.