Šitam albumui norisi duoti epitetą, tarpinį tarp delikatus ir šizoidinis. Neveltui pati grupė šį albumą vadino keisčiausiu ir kompleksiškiausiu savo repertuare. Atmosfera labai išmušanti iš vėžių šiame albume, bet vienu metu ir gerąja, ir ne tokia gera prasme. Gerai yra tai, jog dinamikos netrūksta, o ir instrumentuotes prasme tai vienas aštriausių Gazpacho albumų, aišku, nepametant atmosferinės dedamosios, kuri Gazpacho muzikoje privalo būti stipri. Ne taip gerai yra tai, jog vietomis kūriniai, atrodo, išsisemia. I've Been Walking antrojoje dalyje sugrįžta labai daug muzikinių motyvų iš pirmosios dalies, tik jie truputį kitaip suorganizuoti. Nors man muzikaliai tai vis dar veikia, bet jau nebėra taip įdomu ir atrodytų, pagrindinės idėjos būtų tilpusios tik į vieną dalį. Kiti du kūriniai yra dar radikalesni šiame albume ir tikrai atspindintys tą šyzos faktorių. The Wizard Of Altai Mountains skamba kaip girtas folkrokas su akordeono solo antroje pusėje. Gazpacho visuomet turėjo polinkį šiek tiek su folkloriniais motyvais paeksperimentuoti, bet šita daina turbūt yra pats ryškiausias to pavyzdys. Šiaip akordeonas skambesio prasme nėra mano mėgstamas instrumentas, bet ta solo atlikta gerai, man susiklausė. O Death Room turbūt mano mėgstamiausias epas albume. Aš jį irgi įvertinau 9-etu, jis man nepriauga Heart of Stone, The Walk, Tick Tock ar Sapien lygio, bet jame tiek nekonvencinių melodijų, disonanso ir tamsos. Šitą albumą perklausęs įsijungiau Ulver - Wars of the Roses ir toks jausmas, kad nedaug kas pasikeitė – tai parodo, kaip stipriai grupė eksperimentuoja šiame albume. Ir Death Room netrūksta sunkumos, ypač paskutiniame trečdalyje, kad klausytojui dar labiau įstrigtų visas kūrinys. Ir tie antraplaniai smuiko braižymai, pritariantieji vokalai... viskas taip įmantriai apsijungia.
Albumui rašau 9-etą. Nėra silpniausias darbas. Manau, kad jis pranoksta savo įpėdinius Molok ir Fireworker, bet nepranoksta Soyuz. Ir nėra geresnis už Night ar Tick Tock. Žodžiu, nors vidutiniškas Gazpacho diskografijoje, bet labai solidus bendrąja prasme.
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2021 m. kovo 22 d. 22:17:56
Šitam albumui norisi duoti epitetą, tarpinį tarp delikatus ir šizoidinis. Neveltui pati grupė šį albumą vadino keisčiausiu ir kompleksiškiausiu savo repertuare. Atmosfera labai išmušanti iš vėžių šiame albume, bet vienu metu ir gerąja, ir ne tokia gera prasme. Gerai yra tai, jog dinamikos netrūksta, o ir instrumentuotes prasme tai vienas aštriausių Gazpacho albumų, aišku, nepametant atmosferinės dedamosios, kuri Gazpacho muzikoje privalo būti stipri. Ne taip gerai yra tai, jog vietomis kūriniai, atrodo, išsisemia. I've Been Walking antrojoje dalyje sugrįžta labai daug muzikinių motyvų iš pirmosios dalies, tik jie truputį kitaip suorganizuoti. Nors man muzikaliai tai vis dar veikia, bet jau nebėra taip įdomu ir atrodytų, pagrindinės idėjos būtų tilpusios tik į vieną dalį. Kiti du kūriniai yra dar radikalesni šiame albume ir tikrai atspindintys tą šyzos faktorių. The Wizard Of Altai Mountains skamba kaip girtas folkrokas su akordeono solo antroje pusėje. Gazpacho visuomet turėjo polinkį šiek tiek su folkloriniais motyvais paeksperimentuoti, bet šita daina turbūt yra pats ryškiausias to pavyzdys. Šiaip akordeonas skambesio prasme nėra mano mėgstamas instrumentas, bet ta solo atlikta gerai, man susiklausė. O Death Room turbūt mano mėgstamiausias epas albume. Aš jį irgi įvertinau 9-etu, jis man nepriauga Heart of Stone, The Walk, Tick Tock ar Sapien lygio, bet jame tiek nekonvencinių melodijų, disonanso ir tamsos. Šitą albumą perklausęs įsijungiau Ulver - Wars of the Roses ir toks jausmas, kad nedaug kas pasikeitė – tai parodo, kaip stipriai grupė eksperimentuoja šiame albume. Ir Death Room netrūksta sunkumos, ypač paskutiniame trečdalyje, kad klausytojui dar labiau įstrigtų visas kūrinys. Ir tie antraplaniai smuiko braižymai, pritariantieji vokalai... viskas taip įmantriai apsijungia.
Albumui rašau 9-etą. Nėra silpniausias darbas. Manau, kad jis pranoksta savo įpėdinius Molok ir Fireworker, bet nepranoksta Soyuz. Ir nėra geresnis už Night ar Tick Tock. Žodžiu, nors vidutiniškas Gazpacho diskografijoje, bet labai solidus bendrąja prasme.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas