Aš dėl The Aristocrats muzikos visada buvau skeptiškas ir šis požiūris, matyt, nežada keistis. Kompozicijos ganėtinai neįdomios, kiekviena iš jų mano susidomėjimą atmuša antroje ar trečioje minutėje. Be to, nepatinka Govan'o gitaros bliuzinis skambesys jazz fusion stilistikoje — tiesiog nesulimpa ir nesusivirškina. Galbūt geriausiai jo gitara pritiko Desert Tornado kompozicijoje, todėl ją ir labiausiai vertinu visame albume. Aš mąstau, kad galbūt šie puikūs muzikantai nori būti tokie techniški, kad jų techniškumas sukuria daug neigiamesnį efektą - kompozicijų sausumą. Parašysiu silpną 8-etą, ne daugiau.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2017 m. rugsėjo 17 d. 13:34:50
Aš dėl The Aristocrats muzikos visada buvau skeptiškas ir šis požiūris, matyt, nežada keistis. Kompozicijos ganėtinai neįdomios, kiekviena iš jų mano susidomėjimą atmuša antroje ar trečioje minutėje. Be to, nepatinka Govan'o gitaros bliuzinis skambesys jazz fusion stilistikoje — tiesiog nesulimpa ir nesusivirškina. Galbūt geriausiai jo gitara pritiko Desert Tornado kompozicijoje, todėl ją ir labiausiai vertinu visame albume. Aš mąstau, kad galbūt šie puikūs muzikantai nori būti tokie techniški, kad jų techniškumas sukuria daug neigiamesnį efektą - kompozicijų sausumą. Parašysiu silpną 8-etą, ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas