Sunkiosios muzikos atradimai | Nr. 9

Diskusijos

0

Man tik Exgenesis , patiko gerai susivalge.

Naujas sunkiosios muzikos naujienų rinkinukas pateikia įvairiausio plauko šio žanro atmainų, tad mėgstamą naują dainą galės susirasti visi sunkiosios muzikos mėgėjai.

Panzerballett " Typerwriter II"  - džiazo-fankio-metalo junginys skamba taip novatoriškai, kad, manau, turėtų patikti Isai.

Man buvo smagu žiūrėti detalų grojančių instrumentų koliažą, tarp kurių , kaip sava, įsiterpdavo rašomoji mašinėlė. Gerai susuktas klipas, kur muzika organiškai atitiko vaizdą.

Metalcoro grupė Despite My Deepest Fear nuskambėjo kaip Trivium ar Lamb of God. Man metalcoras kažkodėl vieno veido, kaip kiniečiai

Amaranthe - melodingas power metalas saldus tiek, kad net nebeskanus.

ALDA - black metal, bet kažkoks kombinuotas. Pradžioj atrodė kaip akustinis melancholiškas folkmetalis, bet įsigazavo ir pavirto į rimtą blacką. O štai black doom muzikantai iš Naujosios Zelandijos Creeping nuo pirmų natų užvertė sunkią naštą ir slogią nuotaiką.

 Švedai Steelwing groja heavy metal ir dainuoja apie žmoniją ištiksiančią apokalipsę ir jos naują atgimimą. Viskas tvarkingai savo kanonuose.

Lenkiškas Rūkas (Mgla) užpildo lenkiškosios sunkiosios muzikos black'o nišą. Tik pavydėti tenka kaimynams - sunkioji muzika pas juos klesti.

Megadeth'ai - puikiai. Geriau, nei paskutinis jų albumas. Artimesnis End Game.

Death- thrash Toothgrinders atitinka savo pavadinimą. Jų muzika, nepratusiam prie tokios, lyg dantų šlifavimas. Trumpa atokvėpio akimirka ir stomatologas vėl užgula su savo pragaro mašina.

Disturbed pateikia melodingą heavy ir Aktive Rock Radio čiartuose užšoko į pirmą vietą. O tai jau kai ką sako.

Štai ir viking metal Manegram nepadarys norvegams gėdos šiame požanryje. Klausyk sau atsipūtęs ir mosuok bokalu į lėtą ritmą.

Nemažiau melodingas death-doom Exgenesis, ko gero šio rinkinio mano favoritas. Mėgstu tokia neskubią, su ryškia melodijos linija doom'a, kurį kiek padarko gerklinis death riaumojimas.

O baigiama grynu doom'u, kuris skamba kažkiek atitolusiai, todėl įgaunantis požemio atmosferos. Klipas irgi siaubiako lygio, nutrūksta netikėtai, tarytum košmaras. Mačiau tai anksčiau, ir man patiko 9-ui. Viena, ko nesuprantu_- kodėl Wrekmeister Harmonies priskirti hip-hopui?