Jau antras kartas klausydamas šio albumo pagalvoju, kad Štokhauzenas atgimė Dream Theater sudėtyje, tik modernesnis, labiau į techno ar alternatyviąją elektroniką pasukęs. Tokie momentai yra didelis pliusas konceptualiame albume ir jį labai paįvairina, dekoruoja. XXI amžiaus II dešimtmetyje tokį netikėtą įvairumą metalistai sau gali leisti.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2016 m. sausio 30 d. 16:47:26
Jau antras kartas klausydamas šio albumo pagalvoju, kad Štokhauzenas atgimė Dream Theater sudėtyje, tik modernesnis, labiau į techno ar alternatyviąją elektroniką pasukęs. Tokie momentai yra didelis pliusas konceptualiame albume ir jį labai paįvairina, dekoruoja. XXI amžiaus II dešimtmetyje tokį netikėtą įvairumą metalistai sau gali leisti.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas