Mano pirmoji ir paskutinė pažintis su Ohio Players yra Contradiction. 78-80 metais kartas nuo karto mėginau įsikirsti į funky stilių paklausydamas Earth, Wind and Fire, Hot Chocolate, The Isley Brothers, Chaka Khan, War, bet nieko, ar tikriau labai mažai ką pakabinau iš jų repertuaro. Gal kiek rimtesnė pažintis buvo su The Temptation ir tai dėka nemirtingų Cloud Nine ir Papa Was a Rolling Stone, bei superinių varinių pučiamųjų jų ansamblyje. Vis tiktai jazz fusion ir chicano rock su rockabilly fintais bei funky ritmais man buvo kur kas artimesni. Čia, ko gero, lėmė Santanos Amigos ir Festival albumai, kuriuos mokėjau beveik atmintinai. Todėl ir The Mars Volta labai lengvai rado kelią į mane.
O kas dėl Contradiction - geras albumas, pučiamieji antrame plane visai žavūs, gitaros kažką mala fonui ir sudėtingas vokalinis pilotažas nuo sodraus baritono iki falceto. Funky kaip ir disco labai priklausomi nuo ritmo ir tempo, maža įvairovė, o mane kur kas labiau veža sinkopiniai, kontrapunktiniai, metro kaitaliojimo, tyliau-garsiau triukai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. birželio 18 d. 22:08:50
Mano pirmoji ir paskutinė pažintis su Ohio Players yra Contradiction. 78-80 metais kartas nuo karto mėginau įsikirsti į funky stilių paklausydamas Earth, Wind and Fire, Hot Chocolate, The Isley Brothers, Chaka Khan, War, bet nieko, ar tikriau labai mažai ką pakabinau iš jų repertuaro. Gal kiek rimtesnė pažintis buvo su The Temptation ir tai dėka nemirtingų Cloud Nine ir Papa Was a Rolling Stone, bei superinių varinių pučiamųjų jų ansamblyje. Vis tiktai jazz fusion ir chicano rock su rockabilly fintais bei funky ritmais man buvo kur kas artimesni. Čia, ko gero, lėmė Santanos Amigos ir Festival albumai, kuriuos mokėjau beveik atmintinai. Todėl ir The Mars Volta labai lengvai rado kelią į mane.
O kas dėl Contradiction - geras albumas, pučiamieji antrame plane visai žavūs, gitaros kažką mala fonui ir sudėtingas vokalinis pilotažas nuo sodraus baritono iki falceto. Funky kaip ir disco labai priklausomi nuo ritmo ir tempo, maža įvairovė, o mane kur kas labiau veža sinkopiniai, kontrapunktiniai, metro kaitaliojimo, tyliau-garsiau triukai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly