Šis kūrinys man išlieka sunkiausiai virškinamu visame albume net po -niolikos perklausų. Aš praktiškai jau visą kūrinį galiu mintyse atgaminti po natą, tačiau tai, kas tėra galvoj, daugiausiai yra sausa per klausos organus gauta informacija, o ne pajautimas. Manau, kad su šiuo kūriniu didžiausia problema ta, kad čia viskas per daug vyniojama į vatą - jei išmestume pusę trukmės, sutrumpintume iki kokių 7 minučių, būtų visiškai gana ir tai būtų net labai geras kūrinys. Dabar čia man per daug ištampyta, ištąsyta, nors ir skamba labai neblogai. 8 balai.
15 minučių baladė, perdėm melancholiška vis tik nuo 8 min įgauna žvalumo, bet ne tempo. Tas "Pain" dominuoja visame albume, bet baigiamojoje dainoje į pabaigą skausmo užteks visiems: 'Baby, hey. I'm in too much painTo feel afraid'. Kas mėgsta paašaroti, štai ji - puiki daina susigraudinimui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2017 m. gruodžio 17 d. 21:22:14
Šis kūrinys man išlieka sunkiausiai virškinamu visame albume net po -niolikos perklausų. Aš praktiškai jau visą kūrinį galiu mintyse atgaminti po natą, tačiau tai, kas tėra galvoj, daugiausiai yra sausa per klausos organus gauta informacija, o ne pajautimas. Manau, kad su šiuo kūriniu didžiausia problema ta, kad čia viskas per daug vyniojama į vatą - jei išmestume pusę trukmės, sutrumpintume iki kokių 7 minučių, būtų visiškai gana ir tai būtų net labai geras kūrinys. Dabar čia man per daug ištampyta, ištąsyta, nors ir skamba labai neblogai. 8 balai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. sausio 14 d. 16:19:12
15 minučių baladė, perdėm melancholiška vis tik nuo 8 min įgauna žvalumo, bet ne tempo. Tas "Pain" dominuoja visame albume, bet baigiamojoje dainoje į pabaigą skausmo užteks visiems: 'Baby, hey. I'm in too much painTo feel afraid'. Kas mėgsta paašaroti, štai ji - puiki daina susigraudinimui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly