Over yra mano klausomiausias pastarųjų kelių metų Peter Hammill albumas (o galbūt ir vienas klausomiausių albumų apskritai). Bet net n dešimčių perklausų nepadėjo mano suprasti šios dainos. Hammill'is, nors ir jo vokalo emocinis spektras gan sukompresuotas šioje dainoje, vis tiek yra geroji dainos dalis. Aranžuotė užtat man nepatinka. Ne tai, kad orkestrinė instrumentuotė PH braižui netiktų, bet daina tiesiog per ilga, per liūliuojanti, be ryškios kulminacijos, be ryškios instrumentuotės viduryje. Nuolatos jaučiu tokią tuštumą ir nuobodulį klausydamas šios dainos. Po jos sekanti Betrayed yra daug stipresnės emocinės sūpynės, daug stipriau per sąmonę trenkiantis kūrinys, todėl jis man kaip reabilitacija.
Bet pastebiu, kad mano nuomonė apie šitą kūrinį yra gan kontroversiška lyginant su kitais PH fanais – paprastai jie liaupsina šį kūrinį.
Šiam kūriniui 7 balai, o PH standartais čia yra labai mažai.
Tokios Hammillio dainos kaip ši, kai išgirsti pirmą kartą be didelio efekto nuojautos, tiesiog parbloškia ir sutrypia, sumaišo su žeme tave, ir po to jau niekas nebebūna taip pat.
Daina atlikta gyvai Vokietijoje. Nors įrašas prastos kokybės, tai netrukdo atsiskleisti emocijoms, ir per prastą vaizdą vis tiek matosi Hammillio veidas, nuo kurio atitraukti akių neįmanoma...
Šią dainą kartu su Alice ir My Room (Waiting for Wonderland) sieja vienas ir tas pats asmuo. Ar tai nutrūkusi meilė, ar mylimosios netektis, nežinau, bet įvykis Piterio 77-78 m. kūrybai padarė milžinišką poveikį
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Tokios Hammillio dainos kaip ši, kai išgirsti pirmą kartą be didelio efekto nuojautos, tiesiog parbloškia ir sutrypia, sumaišo su žeme tave, ir po to jau niekas nebebūna taip pat.
Daina atlikta gyvai Vokietijoje. Nors įrašas prastos kokybės, tai netrukdo atsiskleisti emocijoms, ir per prastą vaizdą vis tiek matosi Hammillio veidas, nuo kurio atitraukti akių neįmanoma...
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2022 m. kovo 19 d. 21:48:22
Over yra mano klausomiausias pastarųjų kelių metų Peter Hammill albumas (o galbūt ir vienas klausomiausių albumų apskritai). Bet net n dešimčių perklausų nepadėjo mano suprasti šios dainos. Hammill'is, nors ir jo vokalo emocinis spektras gan sukompresuotas šioje dainoje, vis tiek yra geroji dainos dalis. Aranžuotė užtat man nepatinka. Ne tai, kad orkestrinė instrumentuotė PH braižui netiktų, bet daina tiesiog per ilga, per liūliuojanti, be ryškios kulminacijos, be ryškios instrumentuotės viduryje. Nuolatos jaučiu tokią tuštumą ir nuobodulį klausydamas šios dainos. Po jos sekanti Betrayed yra daug stipresnės emocinės sūpynės, daug stipriau per sąmonę trenkiantis kūrinys, todėl jis man kaip reabilitacija.
Bet pastebiu, kad mano nuomonė apie šitą kūrinį yra gan kontroversiška lyginant su kitais PH fanais – paprastai jie liaupsina šį kūrinį.
Šiam kūriniui 7 balai, o PH standartais čia yra labai mažai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2019 m. liepos 27 d. 12:22:54
Konkreti miuziklinė arija a la Vestsaido istorija. Melodija labai švelni, graudi, tačiau be frustracijos agonijos.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. liepos 20 d. 21:34:16
Šią dainą kartu su Alice ir My Room (Waiting for Wonderland) sieja vienas ir tas pats asmuo. Ar tai nutrūkusi meilė, ar mylimosios netektis, nežinau, bet įvykis Piterio 77-78 m. kūrybai padarė milžinišką poveikį
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. birželio 26 d. 07:53:11
Tokios Hammillio dainos kaip ši, kai išgirsti pirmą kartą be didelio efekto nuojautos, tiesiog parbloškia ir sutrypia, sumaišo su žeme tave, ir po to jau niekas nebebūna taip pat.
Daina atlikta gyvai Vokietijoje. Nors įrašas prastos kokybės, tai netrukdo atsiskleisti emocijoms, ir per prastą vaizdą vis tiek matosi Hammillio veidas, nuo kurio atitraukti akių neįmanoma...
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.