Nors The Night Siren yra visai įdomus albumas, tačiau jame labai gerai jaučiasi ir tai, kad nuo Voyage of the Acolyte prabėgo jau marios laiko ir muzika nebėra tokia įtikinama, vietomis netgi skamba gana nuvalkiotai (Anything But Love, West To East, netgi momentai pirmoje Behind The Smoke pusėje). Tačiau tie etno(rytietiški) motyvai, nesumaišomas Hackett'o grojimo gitara braižas įkvepia instrumentinėms partijoms savito žavesio (Behind The Smoke bei Martian Sea antrosios pusės, įvairūs momentai iš Fifty Miles From The North Pole bei In The Skeleton Gallery, ir, žinoma, visa El Nino). Savo mėgstamiausia kompozicija pavadinčiau Fifty Miles From The North Pole (dėl savotiško sunkumo), tačiau ir El Nino, ir Martian Sea, ir In the Skeleton Gallery taip pat visai ryškios albumo kontekste. Rašau 9 balus (čia dar turbūt visai dosnu, kaip iš pagarbos tam žmogui, kuris Genesis padarė šauniais ir sukūrė Voyage of the Acolyte).
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2017 m. gruodžio 21 d. 13:53:38
Nors The Night Siren yra visai įdomus albumas, tačiau jame labai gerai jaučiasi ir tai, kad nuo Voyage of the Acolyte prabėgo jau marios laiko ir muzika nebėra tokia įtikinama, vietomis netgi skamba gana nuvalkiotai (Anything But Love, West To East, netgi momentai pirmoje Behind The Smoke pusėje). Tačiau tie etno(rytietiški) motyvai, nesumaišomas Hackett'o grojimo gitara braižas įkvepia instrumentinėms partijoms savito žavesio (Behind The Smoke bei Martian Sea antrosios pusės, įvairūs momentai iš Fifty Miles From The North Pole bei In The Skeleton Gallery, ir, žinoma, visa El Nino). Savo mėgstamiausia kompozicija pavadinčiau Fifty Miles From The North Pole (dėl savotiško sunkumo), tačiau ir El Nino, ir Martian Sea, ir In the Skeleton Gallery taip pat visai ryškios albumo kontekste. Rašau 9 balus (čia dar turbūt visai dosnu, kaip iš pagarbos tam žmogui, kuris Genesis padarė šauniais ir sukūrė Voyage of the Acolyte).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas