FORGET

Diskusijos

0

Jenny GoGo buvo pirma išgirsta šio projekto daina ir ji mane išmušė iš vėžių iš teigiamos pusės, todėl kėliau didžiulius reikalavimus šiam albumui. Šitas minimalizmo, noise'o, alternatyvios pop muzikos formomis išpildytas skambesys, netgi turintis kažkokių ganėtinai jauno muzikinio stiliaus vaporwave aromatų, mane labai sudomino, tačiau visas albumas mano lūkesčių nepateisino ir paliko gan keistą įspūdį. Jei Goldfrapp man iššūkis buvo peržengti albumo vidurį (turiu omeny Silver Eye), tai Xiu Xiu - Forget atveju man labai sunku buvo įveikti albumo pradžią, kuri yra ganėtinai prėska, nenuosekli ir nesudominanti. Wondering kažkiek sužadino mane ir jau nuo Get Up pradėjau įdėmiau klausyti šio albumo. Būtent ta kompozicija mane privertė galvoti, kad Xiu Xiu yra XXI amžiaus The Velvet Underground. Bet nei viena iš pirmųjų penkių kompozicijų, nors būta visai įdomių momentų, net nepriartėjo prie to gėrio, kuris atsiskleidžia Jenny GoGo dainoje - labai aiškūs vokalinės partijos akcentai, įsimintinas skambesys, gana šauniai išpildyta visos dainos struktūra. Antroji albumo pusė gal šiek tiek įdomesnė: At Last, At Last irgi turėjo tokių niūriai ambientiškų, bet ir triukšmingai pakilių momentų sintezė, kuri skambėjo kaip nuotaikingas, bet šiurkščiai skambantis alternatyvus pop. Forget yra dar viena stipri albumo daina, o dar labiau sužavėjo Petite - šio kūrinio akustinis skambesys mane nunešė iki pat priešingiausių stilistiškai laukų - iki progresyviojo metalo grupės Pain of Salvation albumo Scarsick, o dar konkrečiau - dainos Cribcaged. Bent jau atmosfera man šios dvi dainos panašios. Gal netgi įkiščiau Depeche Mode - The Worst Crime palyginimui. Styginiai įspūdingai paveikūs, pernelyg dramatiškas vokalas, kaip nekeista, šiuo atveju labai tinka. Tai vat Petite ir Jenny GoGo man pasirodė vienintelės 10-uko vertos dainos albumos. Paskutinioji Faith, Torn Apart man ir po trijų klausymų pasirodė pernelyg nesuprantama, pernelyg eksperimentiška, nepavyko pilnai mėgautis tuo kūriniu.

Jei antrajai albumo pusei būtų galima rašyti 9-etą, o pirmajai - silpną 8-etą, tai viduriukas būtų kažkur tarp 8 ir 9, bet grynai dėl subjektyvių priežasčių, dėl mano lūkesčių nepasiteisinimo, aš būsiu linkęs nuskriausti ir šiam albumui duoti stiprų 8, tačiau bet kokiam eksperimentinės muzikos gerbėjui rekomenduočiau šį albumą pabandyti, man jis vienas įsimintinesnių 2017 metų darbų.