The Second Brightest Star daina yra kalta, kad aš taip pamėgau Big Big Train muziką. Vien dėl to aš negaliu nurašyti šio albumo iš Folklore/Grimspound/The Second Brightest Star trilogijos. Bet tai keistokos koncepcijos albumas. Nors man jis visada patiko, bet man labai sunku jį vertinti lyginant su Folklore ir Grimspound, nes pastaruosius sudarė tiktai originali medžiaga, o čia yra visa Grimlore sekcija su Brooklands Sequence, kuri apjungia On The Racing Line iš Grimspound ir Brooklands iš Folklore, taip pat London Plane Sequence, kuri prie London Plane iš Folklore prijungia įdomią Turner On The Thames įžangą, o galiausiai dar pasiūlo ir The Gentlemen's Reprise: Experimental Gentlemen (iš Grimspound) dainos reprizą. Ir iš šitų dalykėlių man London Plane šiame albume skamba įdomiau, o ir The Gentlemen's Reprise yra pavyzdinė repriza (gal dėl to, kad originali daina yra viena mano mėgstamiausių Big Big Train repertuare). Bet tas perėjimas tarp On The Racing Line ir Brooklands man nenuskamba labai sklandžiai, jau mieliau renkuosi atskiras jų versijas. Ir bet kokiu atveju, man sunku vertinti jas šio albumo kontekste, nes tai nėra šviežiai iškepti motyvai.
Tuo tarpu verta pakalbėti apie pirmąsias septynias kompozicijas. Iš jų yra 3 neilgi instrumentalai: Haymaking (prog-folk-rokas pozityvia gaida, bet man nelabai limpa), London Stone smagi pianino miniatūra, ir Terra Australis Incognita, kuri irgi nėra labai įsimintina. Tačiau iš likusių keturių vokalinių dainų man trys žiauriai patinka: tai titulinė daina The Second Brightest Star, kuri, kaip minėjau, man kadaise nunešė stogą, aš jau labai daug klausydavau, man ji buvo britiškumu dvelkiančio progroko etalonas, tiesa, gal šiuo metu jau jos nebestatyčiau į numeris vienas poziciją, bet tikrai tarp mėgstamiausių. Taip pat The Leaden Stour su vingria melodija ir ta puikia džiazine užsklanda. Ir Skylon puiki lengva progroko daina. The Passing Widow irgi nėra silpna daina, bet ji truputį nublanksta šių dainų kontekste.
Taigi, originaliai albumo daliai galėčiau drąsiai parašyti 9-etą su pliusu. Bet ar Grimlore dalis, kuri skamba tikrai gerai, iškelia šį albumą iki 10-uko. Gal vis tik ne. Labiau norėčiau matyti originalaus materialo šiame albume. Grimlore dalį labiau įsivaizduočiau kaip atskirą kompiliaciją, dabar ji taip dirbtinai prišlieta kaip studijinio albumo dalis. Dėl to apsiribosiu 9-etu su pliusu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. balandžio 16 d. 17:08:17
The Second Brightest Star daina yra kalta, kad aš taip pamėgau Big Big Train muziką. Vien dėl to aš negaliu nurašyti šio albumo iš Folklore/Grimspound/The Second Brightest Star trilogijos. Bet tai keistokos koncepcijos albumas. Nors man jis visada patiko, bet man labai sunku jį vertinti lyginant su Folklore ir Grimspound, nes pastaruosius sudarė tiktai originali medžiaga, o čia yra visa Grimlore sekcija su Brooklands Sequence, kuri apjungia On The Racing Line iš Grimspound ir Brooklands iš Folklore, taip pat London Plane Sequence, kuri prie London Plane iš Folklore prijungia įdomią Turner On The Thames įžangą, o galiausiai dar pasiūlo ir The Gentlemen's Reprise: Experimental Gentlemen (iš Grimspound) dainos reprizą. Ir iš šitų dalykėlių man London Plane šiame albume skamba įdomiau, o ir The Gentlemen's Reprise yra pavyzdinė repriza (gal dėl to, kad originali daina yra viena mano mėgstamiausių Big Big Train repertuare). Bet tas perėjimas tarp On The Racing Line ir Brooklands man nenuskamba labai sklandžiai, jau mieliau renkuosi atskiras jų versijas. Ir bet kokiu atveju, man sunku vertinti jas šio albumo kontekste, nes tai nėra šviežiai iškepti motyvai.
Tuo tarpu verta pakalbėti apie pirmąsias septynias kompozicijas. Iš jų yra 3 neilgi instrumentalai: Haymaking (prog-folk-rokas pozityvia gaida, bet man nelabai limpa), London Stone smagi pianino miniatūra, ir Terra Australis Incognita, kuri irgi nėra labai įsimintina. Tačiau iš likusių keturių vokalinių dainų man trys žiauriai patinka: tai titulinė daina The Second Brightest Star, kuri, kaip minėjau, man kadaise nunešė stogą, aš jau labai daug klausydavau, man ji buvo britiškumu dvelkiančio progroko etalonas, tiesa, gal šiuo metu jau jos nebestatyčiau į numeris vienas poziciją, bet tikrai tarp mėgstamiausių. Taip pat The Leaden Stour su vingria melodija ir ta puikia džiazine užsklanda. Ir Skylon puiki lengva progroko daina. The Passing Widow irgi nėra silpna daina, bet ji truputį nublanksta šių dainų kontekste.
Taigi, originaliai albumo daliai galėčiau drąsiai parašyti 9-etą su pliusu. Bet ar Grimlore dalis, kuri skamba tikrai gerai, iškelia šį albumą iki 10-uko. Gal vis tik ne. Labiau norėčiau matyti originalaus materialo šiame albume. Grimlore dalį labiau įsivaizduočiau kaip atskirą kompiliaciją, dabar ji taip dirbtinai prišlieta kaip studijinio albumo dalis. Dėl to apsiribosiu 9-etu su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas