Paradox Drive

Diskusijos

0

Šita daina yra įrodymas, kad Peter Hammill, kad ir kiek flirtuotų su new wave, punk, klasikiniu ar eksperimentiniu roku, vis tiek gelmėse tūno progroko liūtas. Kodėl? Vien dėl dainos struktūros. Jei pažymėsime A, B, C, D skirtingas muzikine prasme šios dainos strofas, tai dainos struktūra yra:

A-B-C-B(su daugiau gitaros)-C-D-A-B-C-D-B(repriza)-instrumentinė sekcija ant B ritmo. 

Čia jums ne Genesis – Abacab, čia truputį įdomiau.  Šita struktūra atrodytų labai solidžiai VdGG repertuare... panašiai kompleksiškos yra After The Flood, Pioneers over c. sandaros, bet tai yra 10 minučių ribą viršijančios dainos, o čia viskas sutelpa į keturias su puse minutės. Tiesa, aš nesu pigokai skambančio A motyvo fanas, bet man žiauriai patinka iš A į B tranzicija ir visas groovy B motyvas, kuris primena ankstesnių albumų eksperimentus. C skamba visai kaip bridžas, o D atlieka priedainio funkciją, abu šiek tiek trankesni motyvai – man patinka stiprus jų atlikimas, bet man jie melodiškai šiek tiek stokoja. Gal muzikaliai vertinčiau ir stipriu 8-etu, bet dainos sandara mane žiauriai sužavėjo, todėl pakeliu iki 9-eto.