Eligijaus muziką būna įdomu vertinti, nes kai kuriais aspektais mūsų požiūris į muziką sutampa (mes abu mėgstam arba bent jau bandom ieškoti alternatyvumo), tačiau Eligijaus muzika man dažnai būna per lengva ir atmosferiška. Aš alternatyvos dažnai ieškau labiau sunkios muzikos kontekste arba užkrautos kokia stipria elektronika, kaip vat Nine Inch Nails atvejis. Būtent dėl to dalis kūrinių tope man praplaukė pro ausis ir aš juos vertinau tik vidutiniais balais: Wolf Alice, The National, LCD Soundsystem, Arcade Fire... kažkiek suintrigavo The Horrors daina, tačiau po kelių perklausų susilaikiau nuo aukšto vertinimo, nepadarė didelio poveikio. Realiai man nepatiko tik The XX daina - ši grupė ir anksčiau man nedarė jokio poveikio ir jų nauji darbai, mano nuomone, tik dar silpnesni.
Stipriosios šio topo dainos: Bonobo (štai čia vėl alternatyva ryškios elektronikos kontekste), Nine Inch Nails, Radiohead (Man of War išgirdau pirmą kartą, tai visai malonus atradimas), bei Alt-J, kurių albumas tikrai stiprus ir visai inovatyvus. Po šio albumo suprantu, kodėl jie taip staiga tapo alternatyvios muzikos fenomenu ir kodėl taip smarkiai yra laukiama jų koncerto Vilniuje.
Jau buvo kompas išjungtas šiai dienai, bet kad jau buvau užkabinta, tai įsijungsiu dar kartą. Na man ašaros nerieda labai dažnai klausant Nick Cave (bent kol kas), bet daugelis dainų iš Ghosteen paliečia.
Mire Enya muzikos ir tekstu autorius Nicky Ryan (79) taigi praktiskai nera ir Enyos kaip kurybines visumos. Jeigu ji kazka naujo ir isleis tai jau bus ne ji
Aš tada prisiduodu, kad artimiausias kelias savaites mane mažai matysite music'e, daug realaus gyvenimo problemų iškilo. Nors nuo manęs nieks šitam portale nepriklauso, tai tiesiog matysit mažiau burbėjimo Bet pažadu sugrįžt
2018 m. sausio 3 d. 15:09:58
Eligijaus muziką būna įdomu vertinti, nes kai kuriais aspektais mūsų požiūris į muziką sutampa (mes abu mėgstam arba bent jau bandom ieškoti alternatyvumo), tačiau Eligijaus muzika man dažnai būna per lengva ir atmosferiška. Aš alternatyvos dažnai ieškau labiau sunkios muzikos kontekste arba užkrautos kokia stipria elektronika, kaip vat Nine Inch Nails atvejis. Būtent dėl to dalis kūrinių tope man praplaukė pro ausis ir aš juos vertinau tik vidutiniais balais: Wolf Alice, The National, LCD Soundsystem, Arcade Fire... kažkiek suintrigavo The Horrors daina, tačiau po kelių perklausų susilaikiau nuo aukšto vertinimo, nepadarė didelio poveikio. Realiai man nepatiko tik The XX daina - ši grupė ir anksčiau man nedarė jokio poveikio ir jų nauji darbai, mano nuomone, tik dar silpnesni.
Stipriosios šio topo dainos: Bonobo (štai čia vėl alternatyva ryškios elektronikos kontekste), Nine Inch Nails, Radiohead (Man of War išgirdau pirmą kartą, tai visai malonus atradimas), bei Alt-J, kurių albumas tikrai stiprus ir visai inovatyvus. Po šio albumo suprantu, kodėl jie taip staiga tapo alternatyvios muzikos fenomenu ir kodėl taip smarkiai yra laukiama jų koncerto Vilniuje.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. sausio 2 d. 18:52:06
The Horrors - malonus praėjusių metų atradimas, lieka albumą visą perklausyt.
NIN šita daina neblogai susiklauso.
Ir Bonobo daina labai faina, nors visas albumas nepatraukė.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2017 m. gruodžio 26 d. 20:33:12
____________________
Ištrinkite anketą, ji nebebus naudojama, ačiū.