2018-uosius pasitikus: geriausia 2017 m. atrasta muzika dalinasi „Music.lt

Diskusijos

0

Be Amarok ir Wobbler visos kitos atrinktos grupės su jų naujausiais albumais  buvo ir mano akiratyje. Mūsų su Einaru simpatijos progresyviam rokui gan dažnai apsistoja prie to paties objekto. Skirtumai atsiranda akcentuojant kurią albumo dainą vertiname labiau. Šiemet, o ko gero pastarąsias metų savaites, Einaras  mėgavosi melancholija ir tai lėmė jo topo  galutinę išvaizdą.

Aš gi labiau linkstu prie trankesnio sąskambio, šiurkštesnių išraiškų, nes mane tuo pačiu metu vilioja sunkaus metalo muzika. Aišku, melodika ir emocijų tyrumas irgi aktualu.

Trumpai drūtai – topas mano skonio. Wobbler  - puikus man atradimas.

Soen ir taip planavau perklausyt visą albumą. Man irgi patinka tas principas, sudarinėjant tokius dainų topus, peržvelginėti visą albumą tuo pačiu, nes kaip teisingai ir rašei, taip lengviau susidaryti teisingą, galutinį įspūdį apie pasirinktą dainą, kadangi kontekstas yra labai reikšmingas dalykas, o ypač bandant įvertinti kritiškai.

In Closeness jau geriau, man jaučiasi šiokie tokie depešiški vibe'ai, bet, vis tiek skambesys kažko tai netraukia ir viskas, matyt be palaipsninio prisijaukinimo jokios simpatijos čia negalimos, bet neturiu tiek laiko kažką jaukintis, kas man neitin įdomu

O gaila išties, kad galiu nesitikėti daugiau nieko panašaus į Wobbler. Dabar bus sunkiau atradinėti pačią įdomiausią man prog roko muziką, bet nieko, yra pilna ir kitokių, gerų šaltinių

Bet kokiam mano sąraše vyrauja melancholija... aš gi pinkfloyd'iško, kingcrimson'iško tipo klausytojas. 

Soen būtina perklausyti visą albumą, nes visos dainos jame yra labai efektingos...

Dėl Wobbler ir panašių į juos dalykėlių — aš esu smarkiai įlindęs į visokių melancholistus, pasitikiu jų leidžiama muzika ir juos seku, tačiau dėl to prarandu laiko ir jėgų klausytis kitokių progresyvistų, tų klasikinių progresyvistų kaip Wobbler. Aš Wobbler apskritai atradau gal tik pernai ir nedaug jų esu klausęs. Šį albumą tik jau metų pabaigoje beieškodamas to, ką galėjau įdomaus praleisti. Taip kad kitiems metams linkiu nesitikėti nieko panašaus į Wobbler. 

Dėl Amarok ir šitos konkrečios dainos Nuke — progarchives.com vienoje iš dviejų Amarok naujojo albumo apžvalgų irgi autorius pareiškė, kad Nuke jam nedaro jokio poveikio. Todėl siūlau gerokai kitokią dainą iš to albumo bandydamas sudominti ir parodyti viso albumo įvairialypiškumą (nes ir šis topas sudarytas pagal albumus, o ne šias konkrečias dainas).

Tikrai labai jau toks melancholiškas sąrašas, truputi svetimas man, tačiau vis tiek man atrodo pakankamai skoningas ir originalus, palyginus su daugeliu kitų, už ką gerbiu ir vertinu. Pirmos dvi vietos - suprantama, priimtina. Labiausiai mano dėmesį patraukė Soen, turbūt tas vokalas, primenantis Jono Renkses iš Katatonios, o instrumentinė dalis labai gražiai, harmoningai suskambėjo man šalia vokalo. Dar vienas toks labiau išsiskiriantis iš kitų kūrinėlis, tai Wobbler, turbūt tikėjausi iš tavęs daugiau tokių dalykėlių, nes man jie kaip ir įdomiausi yra. Tačiau kiti irgi visai neblogai susiklausė, tik vieną 7 daviau, kurį skyriau Amarok, nes matyt nelabai supratau, neatitiko skonio, kaip ir tavo aprašytos asociacijos nelabai suveikė. Tai tiek galiu pasakyti.