Įžanginė pakazūcha, demonstruojanti galimybes. Atokvėpis nuo 2:25. Toliau viskas sluoksniuojama nuosaikiau. DT instrumentalas į tarpą tarp švaraus ir deformuoto vokalo. Man nesunkiai aprobuojama medžiaga. Atkarpa apie 9 min. ypač vežanti. Finalas - netikėtai rami, svajinga melodija - desertui. Skanaus. Jei ne chaotiška įžanga, ši kompozicija man būtų verta 10.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Smarkiai perkrautas kūrinys. Betikslis draskymasis įžangoje jau tą išduoda. Progresyviais irgi su saiku būnama. Ir jau buvau išgyręs pirmąją Automata I dalį, kurios klausiau kelioliką kartų šiemet, tačiau šitas kūrinys visada mane atmušdavo nuo II dalies klausymo. Ne daugiau nei stiprus 7-etas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2020 m. gruodžio 4 d. 05:57:39
Įžanginė pakazūcha, demonstruojanti galimybes. Atokvėpis nuo 2:25. Toliau viskas sluoksniuojama nuosaikiau. DT instrumentalas į tarpą tarp švaraus ir deformuoto vokalo. Man nesunkiai aprobuojama medžiaga. Atkarpa apie 9 min. ypač vežanti. Finalas - netikėtai rami, svajinga melodija - desertui. Skanaus. Jei ne chaotiška įžanga, ši kompozicija man būtų verta 10.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. gruodžio 31 d. 16:31:37
Smarkiai perkrautas kūrinys. Betikslis draskymasis įžangoje jau tą išduoda. Progresyviais irgi su saiku būnama. Ir jau buvau išgyręs pirmąją Automata I dalį, kurios klausiau kelioliką kartų šiemet, tačiau šitas kūrinys visada mane atmušdavo nuo II dalies klausymo. Ne daugiau nei stiprus 7-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas