Labai įdomus ir konceptualus būdas užbaigti albumą — susukti stambią siuitą iš visų praeitų albumo dainų fragmentų. Prie visų tų poetinių fantazijų, prie "micelinės" koncepcijos ir "sferinės perspektyvos" šitas nesibaigiantis įsisukimas į muzikos sūkurį atrodytų visai į temą, tačiau tuo pačiu sukuriamas dirbtinumas. Daug labiau norėtųsi kažkokią naują idėją išgirsti, net ir tuos pačius fragmentus buvo galima apjungti kažkaip originaliau, dabar jie čia visiškai identiškai perteikti kaip ir kitose dainose. Na, yra tarpuose dinamiškų pragrojimų, bet jie nieko neprideda į bendrą kūrinio atmosferą. Nebent vėlgi, čia toks tricky ir net klausytoją sukonfūzijantis būdas sukurti chaosą paskutinėje kompozicijoje, kas puikiai suderėtų su apokaliptiniais Voivod vaizdiniais, kurie atsispindi tekstuose. Geras albumas baigiasi labai dviprasmiškai, todėl pasilieku nežinodamas, kaip vertinti. Renkuosi saugų 8-etą.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2019 m. sausio 1 d. 19:01:09
Labai įdomus ir konceptualus būdas užbaigti albumą — susukti stambią siuitą iš visų praeitų albumo dainų fragmentų. Prie visų tų poetinių fantazijų, prie "micelinės" koncepcijos ir "sferinės perspektyvos" šitas nesibaigiantis įsisukimas į muzikos sūkurį atrodytų visai į temą, tačiau tuo pačiu sukuriamas dirbtinumas. Daug labiau norėtųsi kažkokią naują idėją išgirsti, net ir tuos pačius fragmentus buvo galima apjungti kažkaip originaliau, dabar jie čia visiškai identiškai perteikti kaip ir kitose dainose. Na, yra tarpuose dinamiškų pragrojimų, bet jie nieko neprideda į bendrą kūrinio atmosferą. Nebent vėlgi, čia toks tricky ir net klausytoją sukonfūzijantis būdas sukurti chaosą paskutinėje kompozicijoje, kas puikiai suderėtų su apokaliptiniais Voivod vaizdiniais, kurie atsispindi tekstuose. Geras albumas baigiasi labai dviprasmiškai, todėl pasilieku nežinodamas, kaip vertinti. Renkuosi saugų 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas