O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. sausio 21 d. 14:41:06
Biblijinis Užkratas
Niekad nebuvau visuomenės ramsčiu
Netgi atvirkščiai –
Įžeidimų virtuozas.
Žymeklis ant mažiausio pasipriešinimo tako –
Nedaugiau.
Veidas minioje, ta minia už beprotnamio grotų,
Tiekianti spygliuotą juoką pasiturintiems;
Dantų šiepimas - lazerinis taikinys jų nelankstumui.
Noriai įstrigau gerklėse piktos prastuomenės, konvejerinio pomėgio nepataisomai išdriektos.
Aš, kaip koks tvirtas atsisakymas,
Nerodžiau jokio susidomėjimo ir mažai pjoviau iš to ką (sėjau) susiuvau.
Pasaulis klonuotų mechanistų paliko mane ryžtingai nusistačiusiu organiškai:
Galbūt maistas protui, o gal tik maistas kirminams.
Aš kaip paskutinis įžeidimas lengvai įsižeidžiančiam:
Žodžiai renkami tokie, kad kurstytų jų degantį pasaulį.
Jei akimirkai pamanyčiau pajutęs kaltės dilgtelėjimą,
Aš priskirčiau tai pykstantiems raumenims, kad tenka pakrutėti dėl menko būtinumo.
Kaip antkapis stosiu ryžtingu neigimu tavo dviejų tūkstančių metų vaikščiojimo vandeniu teigimui.
Tad kask gilią duobę Abraomui ir visiems jo lėkštiems dievukams
Kad ir kokiu vardu vadintųsi, vis tiek sugrius kapinėse.
Abraomiška iteracija padalinta iš nulio.
Komiksų Liuciferis čia vadas.
Pamečiau savo šešėlį tarp marionečių -
Sielos styga nustatinėjo norėjimą rasti
Galbūt pernelyg ilgai, atspuro ir/ar atsiskyrė šokti su labiau tipiniais lavonais šio šūdino pasaulio,
Kuriam pardaviau savo sielą.
Gal net prarijau vienu ypu nemačiom nesusivokęs.
Per audra tiks bet koks uostas, jie sako.
Oi, kaip sako.
Širdis išimta, kaip dalis kokio atmestino rytinio ritualo, išmyžtas gimęs vienatinis išparduotas, nespėjus popiežiaus kepurei nukristi.
Užarchivuotas tarp kitų nuvogtų mitų.
Šių žmonėkų išmintis ne kas kita, kaip ilgas sifilitiko skreplys.
Biblijinis užkratas, jei pageidaujate.
Faktiškai, ne – aš reikalauju.
Iškalkit mane iš akmens, bet įsodinkit veidu į saulę
Nugara atgręžta į sudužusią dieną
Palikite mane čia, stebėti tamsos
Aš neturiu dienos laiko
Aš neturiu laiko dienai
Neikit, neieškokit manęs
Aš prapuolęs seniai, suieškojęs Odiną
Odiną po ledu.
Aš nusišokau, numiriau pamažu
Neikit, neieškokit manęs
Seniai dingau, susieškojęs Odiną
Odiną po ledu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly