O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. sausio 20 d. 09:13:35
Neišnešiota Malda
Skeltą kanopą, nukirptus gaurus -
Galit pasilikt sau relikvijų visokių formų ir dydžio.
Man čia nieko nėra.
Aš smagiai dideliais gurkšniais išmauksiu jūsų sielas,
Sausai nuleisiu kraują jūsų karstams.
Išeikvojau savo devynis gyvenimus per devynias dienas / devynias naktis
Dabar laukiu liepsnų,
Paversiančių mane vėl pelenais.
Mūsų magiški apskritimai neišsirikiuoja į liniją
Pernelyg statiški savo tragedijoje
Pernelyg sustingę vietoje
Išstatyti džiūti, nukritę nuo dangaus palangės.
Laužiau kiekvieną kaulą, trepsėdamas per pragarą -
Tylos lūžiai tikrovėje.
Aš juoksiuosi, kai jūs verksite, šnervės aplips krislais linijos gale. (kokso uostymas)
Žaidimas baigtas visam laikui
Rodote savo užuojautą -
Aš jums rodysiu panieką,
Atveriate tas širdis -
Aš nusimyšiu ant jų.
Visus dievus buvau įrašęs kandidatais
Visi pernelyg žmogiški.
Jie nemato manęs, niekad nebūnu čia.
Bet kurį apologetą prikalsiu ant medžio pakeliui.
Jokio džiaugsmo čia
Tik šis plaktukas
Šis plaktukas
Ši žemė-peleninė yra realizuotas produktas taip vadinamos žmonijos evoliucijos.
Grifai garsiai reiškia nepasitenkinimą maitos kokybe.
Saulės šviesa košia pro minčių–suodžių juodinantį filtrą -
Žvilgtelėjimas į tuštumą, kad primintų: viskas yra niekas.
Viskas yra niekas
Niekas yra viskas.
Tos pačios kliše, tie patys pasigailėtini pokštai.
Jei dangus užgrius mus žiežirbų lietumi, mūsų šešėliai bus išmėtyti visur:
Aukštyn sienomis, per betoną,
mazgojantys nukankintas stiklines lubas spazmų kraujingomis išskyromis.
Išlauždami neįsivaizduojamas pozas, sukamšyti kanalizacijose; tikslo prasmė dingo tėkmėje,
susimaišius su gausiomis nuotėkomis, kalbant kanalizacijos vamzdžių kalba.
Kaulai ir neuronų sinapsės labiau pliurzė,
šliuzuojama amžinos sulčiaspaudės.
Ant viso to viršaus šoka Armagedonas
Azraelis atsirenka geriausius gurkšnelius iš tokios gausios žmogienos pulpos:
Kruvinoji Meri, kruvinasis tėvas, kruvinas sūnus.
Jau su kaulų traškėjimo požymiais,
Sėdint tarp koronerių apskritame kapo rūsyje, galimybių ne kažin kas, kai viskas plokščia.
Žemė plokščia.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly