Šis albumas pasirodė kiek įdomesnis, turbūt ir stipresnis negu The Night Siren. Nežinau dėl ko, gal kad pirmojoje šio albumo pusėje yra daugiau stipresnių kompozicijų. Visgi abiejų albumų atveju man buvo sunku susikaupus perklausyti visą albumą, yra kažkoks ryškesnių akcentų Hackett'o muzikoje trūkumas. Jis man jautėsi net klausantis legendinio Voyage of the Acolyte, todėl čia nėra tiesiog dabartinės jo kūrybos problema.
Aišku, nors kompozicijose trūksta svorio, tačiau tą trūkumą kažkiek atperka stilistinė įvairovė. Vėl Hackett'o kompozicijose vyrauja rytietiškos muzikos motyvai, charakteringos bliuzinės gitaros solo partijos, simfoniniai ir net ambientiški antraplaniai motyvai ir net sunkaus roko rifų yra. Labai profesionaliai visus tuos bruožus apjungia Beasts In Our Time kompozicija. Under The Eye Of The Sun skamba visai kaip klasikinis progrokas, tačiau detalių perkrova (dėl ko ir gaunasi akcentų trūkumas) mane šiek tiek atbaido. Išvis keisti dalykai pradėjo dėtis sulig Underground Railroad, kur išgirsti gospel'išką vokalo sekciją. Ir po Underground Railroad mano įspūdis pradėjo po truputį slopti. Antroje pusėje vienintelė tikrai man patikusi daina, gal net labiausiai visame albume, yra Hungry Years — galbūt dėl to, kad ji paprasčiausia šiame albume, kaip bebūtų keista. Ji man panašiausia į ankstyvesnę Hackett'o ar net Genesis kūrybą, apgalvotai sukonstruota daina. Kiti kūriniai irgi neblogi, bet ne tiek, kad išliktų ilgalaikis įspūdis.
Bendrai šiam albumui galiu parašyti 9 balus, visgi Hackett'as jau penkis dešimtmečius palaiko gerą formą muzikine prasme. Reikės pasvarstyti ir apie apsilankymą jo koncerte gegužės mėn.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. vasario 13 d. 06:20:50
8/10
____________________
Under The Iron Sea
2019 m. vasario 1 d. 18:20:51
Šis albumas pasirodė kiek įdomesnis, turbūt ir stipresnis negu The Night Siren. Nežinau dėl ko, gal kad pirmojoje šio albumo pusėje yra daugiau stipresnių kompozicijų. Visgi abiejų albumų atveju man buvo sunku susikaupus perklausyti visą albumą, yra kažkoks ryškesnių akcentų Hackett'o muzikoje trūkumas. Jis man jautėsi net klausantis legendinio Voyage of the Acolyte, todėl čia nėra tiesiog dabartinės jo kūrybos problema.
Aišku, nors kompozicijose trūksta svorio, tačiau tą trūkumą kažkiek atperka stilistinė įvairovė. Vėl Hackett'o kompozicijose vyrauja rytietiškos muzikos motyvai, charakteringos bliuzinės gitaros solo partijos, simfoniniai ir net ambientiški antraplaniai motyvai ir net sunkaus roko rifų yra. Labai profesionaliai visus tuos bruožus apjungia Beasts In Our Time kompozicija. Under The Eye Of The Sun skamba visai kaip klasikinis progrokas, tačiau detalių perkrova (dėl ko ir gaunasi akcentų trūkumas) mane šiek tiek atbaido. Išvis keisti dalykai pradėjo dėtis sulig Underground Railroad, kur išgirsti gospel'išką vokalo sekciją. Ir po Underground Railroad mano įspūdis pradėjo po truputį slopti. Antroje pusėje vienintelė tikrai man patikusi daina, gal net labiausiai visame albume, yra Hungry Years — galbūt dėl to, kad ji paprasčiausia šiame albume, kaip bebūtų keista. Ji man panašiausia į ankstyvesnę Hackett'o ar net Genesis kūrybą, apgalvotai sukonstruota daina. Kiti kūriniai irgi neblogi, bet ne tiek, kad išliktų ilgalaikis įspūdis.
Bendrai šiam albumui galiu parašyti 9 balus, visgi Hackett'as jau penkis dešimtmečius palaiko gerą formą muzikine prasme. Reikės pasvarstyti ir apie apsilankymą jo koncerte gegužės mėn.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas