Kai "Take Me To Church" buvo didelis hitas, aš Hozier domėjausi, bet jo debiutas buvo tiesiog "geresnis nei vidutiniškas", bet didesnių simpatijų nesugeneravo. Ir štai vėl Hozier apsireiškė, šįkart daug geresnėj formoj. Jau Nina Cried Power kompozicija nurauna stogą, ypač svarus Mavis Staples vokalo indėlis. Albumas gan kupinas įvairių skambesių, nesinori apsiriboti vien tik etikete "indie rock", tačiau visgi ryškiausiai būtent šio stiliaus skambesiai apsireiškia, su tam tikromis soul (Nina Cried Power, To Noise Making, Be, Dinner and Diatribes), pop (Almost (Sweet Music), No Plan), blues (Movement, Talk), folk (Shrike, Wasteland, Baby), net sunkesnio roko (No Plan, Be) apraiškomis. Sunku kategorizuoti gan melancholiškos ir įtraukiančios atmosferos dainą As It Was, kuri yra viena mano mėgstamiausių šiame albume. Movement labai puikiai parašyta daina, intriguojantis vystymas ir efektinga kulminacija. No Plan turi daug gitaros ir boso galios, rokiškiausias ir vienas įmantriausių numerių, išpildytas ne prasčiau nei Movement. Take Me To Church gerbėjams panašios tamsos galėtų pasiūlyti kūrinys Talk. O Nina Cried Power ir Be yra pozityvumo užtaisai. Man mažiau patiko tik tos dainos, kur daugiau folkiškos jausenos ir akustinės gitaros, t.y. Shrike ir Wasteland, Baby!. O šiaip albumas labai solidus, mano galva, gerokai pranokęs debiutą. Stiprus 9-etas.
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2019 m. balandžio 17 d. 16:23:09
Kai "Take Me To Church" buvo didelis hitas, aš Hozier domėjausi, bet jo debiutas buvo tiesiog "geresnis nei vidutiniškas", bet didesnių simpatijų nesugeneravo. Ir štai vėl Hozier apsireiškė, šįkart daug geresnėj formoj. Jau Nina Cried Power kompozicija nurauna stogą, ypač svarus Mavis Staples vokalo indėlis. Albumas gan kupinas įvairių skambesių, nesinori apsiriboti vien tik etikete "indie rock", tačiau visgi ryškiausiai būtent šio stiliaus skambesiai apsireiškia, su tam tikromis soul (Nina Cried Power, To Noise Making, Be, Dinner and Diatribes), pop (Almost (Sweet Music), No Plan), blues (Movement, Talk), folk (Shrike, Wasteland, Baby), net sunkesnio roko (No Plan, Be) apraiškomis. Sunku kategorizuoti gan melancholiškos ir įtraukiančios atmosferos dainą As It Was, kuri yra viena mano mėgstamiausių šiame albume. Movement labai puikiai parašyta daina, intriguojantis vystymas ir efektinga kulminacija. No Plan turi daug gitaros ir boso galios, rokiškiausias ir vienas įmantriausių numerių, išpildytas ne prasčiau nei Movement. Take Me To Church gerbėjams panašios tamsos galėtų pasiūlyti kūrinys Talk. O Nina Cried Power ir Be yra pozityvumo užtaisai. Man mažiau patiko tik tos dainos, kur daugiau folkiškos jausenos ir akustinės gitaros, t.y. Shrike ir Wasteland, Baby!. O šiaip albumas labai solidus, mano galva, gerokai pranokęs debiutą. Stiprus 9-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2019 m. balandžio 10 d. 06:22:11
7,5/10
____________________
Under The Iron Sea