Kšištofas Drabikovskis skelbiasi laimėjęs teisminę kovą dėl grupės pavadinimo. Būtų gerai, kad baigtųsi tas nemalonus inicidentas. Pats šviežiausiasa jo naujo kolektyvo po Batiuškos vėliava pasirodymas šių metų HELFEST liepos 11. Setlistas sudarytas iš Panihida albumo ištisai plius trys Yekteniya dainos iš Liturgijos albumo. Gavau gerą progą išgirsti antrąjį albumą gyvai. Panihida nėra toks populiarus kaip grupės debiutas, nes lenktyniaujant su Barto Krysiuko debiutu buvo paskubomis išleistas ir gavosi šiek tiek žalokas. Liturgiją gyvai mačau Avykščiuose su Barto vokalu ir Martinu už būgnų sekcijos. Tada Batushka netikėtai tapo vienais iš festivalio favoritų.
Šiandien pervertinau Panihida albumą naujomis akimis ir ausimis. Man jis pasirodė nebe toks jau žalias, ypač atliekant gyvai. Helfesto koncertinis įrašas stebėtinai geros garso kokybės, "dainos", tikriau giesmės, sklandžiai seka viena paskui kitą eilės tvarka, sudarydamos tikrų mišių įspudį. Sceninis vaizdas taip pat kruopščiai pramanytas ir įtraukiantis. Pati scena angaro formos primena didelę kriptą. Žiūrovų talpina ne kažin kiek, bet publika atrodė dėmesinga ir įsijautusi. Liturginis juodmetalis dar daugeliui neatrastas žanras ir visiška naujovė. Batushka surado sau gerą, dėkingą nišą, kad tik neprišiktų jos.
Vertinu stipriu 8. Pirma giesmė labiausiai, kruopščiausiai sukomponuota, man to paties lygio kaip Yekteniya IV ar Y...I.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2024 m. rugpjūčio 8 d. 12:25:29
Kšištofas Drabikovskis skelbiasi laimėjęs teisminę kovą dėl grupės pavadinimo. Būtų gerai, kad baigtųsi tas nemalonus inicidentas. Pats šviežiausiasa jo naujo kolektyvo po Batiuškos vėliava pasirodymas šių metų HELFEST liepos 11. Setlistas sudarytas iš Panihida albumo ištisai plius trys Yekteniya dainos iš Liturgijos albumo. Gavau gerą progą išgirsti antrąjį albumą gyvai. Panihida nėra toks populiarus kaip grupės debiutas, nes lenktyniaujant su Barto Krysiuko debiutu buvo paskubomis išleistas ir gavosi šiek tiek žalokas. Liturgiją gyvai mačau Avykščiuose su Barto vokalu ir Martinu už būgnų sekcijos. Tada Batushka netikėtai tapo vienais iš festivalio favoritų.
Šiandien pervertinau Panihida albumą naujomis akimis ir ausimis. Man jis pasirodė nebe toks jau žalias, ypač atliekant gyvai. Helfesto koncertinis įrašas stebėtinai geros garso kokybės, "dainos", tikriau giesmės, sklandžiai seka viena paskui kitą eilės tvarka, sudarydamos tikrų mišių įspudį. Sceninis vaizdas taip pat kruopščiai pramanytas ir įtraukiantis. Pati scena angaro formos primena didelę kriptą. Žiūrovų talpina ne kažin kiek, bet publika atrodė dėmesinga ir įsijautusi. Liturginis juodmetalis dar daugeliui neatrastas žanras ir visiška naujovė. Batushka surado sau gerą, dėkingą nišą, kad tik neprišiktų jos.
Vertinu stipriu 8. Pirma giesmė labiausiai, kruopščiausiai sukomponuota, man to paties lygio kaip Yekteniya IV ar Y...I.
Batushka - Hellfest 2024 - ARTE Concert (youtube.com)
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly