Punk'as dažnai man būna per sausas, per tuščias. Bet šitoje dainoje yra vystymas, yra tonas ir ritmas, kuriantys tam tikrą atmosferą, yra galingas gitarinis prasprogimas su puikiu vokalu. Tai labai gerai parašyta daina. O Sleater-Kinney šiaip tik kelias dainas apskritai teko girdėt, šita pirma, kuri man "krito į ausį".
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. liepos 23 d. 01:41:18
Punk'as dažnai man būna per sausas, per tuščias. Bet šitoje dainoje yra vystymas, yra tonas ir ritmas, kuriantys tam tikrą atmosferą, yra galingas gitarinis prasprogimas su puikiu vokalu. Tai labai gerai parašyta daina. O Sleater-Kinney šiaip tik kelias dainas apskritai teko girdėt, šita pirma, kuri man "krito į ausį".
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas