Labai dvilypis albumas — pirma pusė labai stipri ir originali. Moteris yra labai šarminga ir šiuolaikiška daina, Už poliarinio rato yra solidus melancholijos gurkšnis, Dalia yra energinga daina. Man labiausiai iš pirmo penketo vis tik patinka Bijau ir Burtai — tai labai drąsiai skambančios dainos. Bijau net šiek tiek techno gabalas, o Kaušpėdo sintezuoti vokalai kažkiek man neša į Egidijų Dragūną, kaip bebūtų keista. Burtai kaip tik gerokai pozityvesnis, tačiau kokybiškos elektronikos prifarširuotas gabalas.
O ties Fast Time man albumas nusirita stačia nuokalne žemyn. Fast Time ir Druska dar skamba ganėtinai įdomiai, tačiau yra ganėtinai ištemptos ir neišlaikančios dėmesio dainos. Paskutinė trijulė, o ypač Mes mylime, yra vos ne estradiniai gabalai, kurių melodija manęs neužkabina ir man neįdomi, o iš instrumentinės pusės irgi nieko įdomaus nevyksta.
Netgi labai keista, kaip Diawara leido sau aranžuoti tokį albumą, nes man tai vos ne du atskiri darbai. Nežinau, kas čia labiau kaltas dėl tokio disonanso albume — Kaušpėdas ar Diawara. Kas yra pagrindinis idėjų generatorius šiame duete?
Jei pirma dalis yra verta bent 9,5 balo, o antra dalis — nebent kokių 7 balų, tai bendras balas — stiprus 8-etas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2019 m. lapkričio 1 d. 00:46:22
Labai dvilypis albumas — pirma pusė labai stipri ir originali. Moteris yra labai šarminga ir šiuolaikiška daina, Už poliarinio rato yra solidus melancholijos gurkšnis, Dalia yra energinga daina. Man labiausiai iš pirmo penketo vis tik patinka Bijau ir Burtai — tai labai drąsiai skambančios dainos. Bijau net šiek tiek techno gabalas, o Kaušpėdo sintezuoti vokalai kažkiek man neša į Egidijų Dragūną, kaip bebūtų keista. Burtai kaip tik gerokai pozityvesnis, tačiau kokybiškos elektronikos prifarširuotas gabalas.
O ties Fast Time man albumas nusirita stačia nuokalne žemyn. Fast Time ir Druska dar skamba ganėtinai įdomiai, tačiau yra ganėtinai ištemptos ir neišlaikančios dėmesio dainos. Paskutinė trijulė, o ypač Mes mylime, yra vos ne estradiniai gabalai, kurių melodija manęs neužkabina ir man neįdomi, o iš instrumentinės pusės irgi nieko įdomaus nevyksta.
Netgi labai keista, kaip Diawara leido sau aranžuoti tokį albumą, nes man tai vos ne du atskiri darbai. Nežinau, kas čia labiau kaltas dėl tokio disonanso albume — Kaušpėdas ar Diawara. Kas yra pagrindinis idėjų generatorius šiame duete?
Jei pirma dalis yra verta bent 9,5 balo, o antra dalis — nebent kokių 7 balų, tai bendras balas — stiprus 8-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas