Taip niekad labai ir nepamėgau šio albumo. Manau, jis gerokai silpnesnis nei jo pirmtakai Folklore, Grimspound ir The Second Brightest Star, instrumentuotės ne tokios įspūdingos, kompozicijose (ypač ilgose) stokojama įdomesnio vystymo ir nuoseklumo. Iš čia esančių trijų ilgų dainų (Roman Stone, Ariel ir Voyager) tik Ariel man kažkiek labiau patiko, ir tai, labiau dėl įžanginių kelių minučių, bet į galą man daina truputį išsisėmė ir dėl to jai daviau silpną 9-etą. Stipresnė albumo pusė šiuo atveju yra trumpesnės dainos. Alive yra mano mėgstamiausia daina, labai dinamiškas, žaismingas gabalas, primenantis Gentle Giant - The Power And The Glory laikų žaismingumą. The Florentine įžanga nekabliuoja, bet ji išsirutuliuoja į labai gražią melodiją ir nuo to momento instrumentinis išpildymas labai geras. Pantheon instrumentalo pagrindinis motyvas visai veža. Theodora In Green And Gold irgi stipri daina, bet labiau mėgstu jos įžangą nei pačią dainą. Įžanginis Novum Organum numeris man tik neprideda jokių emocijų, Homesong irgi gan standartiškas numeris mano akyse. Taigi, kažkaip nesinori man uždėti like ant šio albumo, nes jaučiu neišnaudotą grupės potencialą. Albumui irgi būčiau linkęs rašyt 8-etą, nors už trumpesnes dainas rašyčiau 9, bet ilgesnės dainos labai praskiedžia albumą ir nuslopina jo įspūdį. Todėl 8 balai.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. balandžio 14 d. 18:47:14
Taip niekad labai ir nepamėgau šio albumo. Manau, jis gerokai silpnesnis nei jo pirmtakai Folklore, Grimspound ir The Second Brightest Star, instrumentuotės ne tokios įspūdingos, kompozicijose (ypač ilgose) stokojama įdomesnio vystymo ir nuoseklumo. Iš čia esančių trijų ilgų dainų (Roman Stone, Ariel ir Voyager) tik Ariel man kažkiek labiau patiko, ir tai, labiau dėl įžanginių kelių minučių, bet į galą man daina truputį išsisėmė ir dėl to jai daviau silpną 9-etą. Stipresnė albumo pusė šiuo atveju yra trumpesnės dainos. Alive yra mano mėgstamiausia daina, labai dinamiškas, žaismingas gabalas, primenantis Gentle Giant - The Power And The Glory laikų žaismingumą. The Florentine įžanga nekabliuoja, bet ji išsirutuliuoja į labai gražią melodiją ir nuo to momento instrumentinis išpildymas labai geras. Pantheon instrumentalo pagrindinis motyvas visai veža. Theodora In Green And Gold irgi stipri daina, bet labiau mėgstu jos įžangą nei pačią dainą. Įžanginis Novum Organum numeris man tik neprideda jokių emocijų, Homesong irgi gan standartiškas numeris mano akyse. Taigi, kažkaip nesinori man uždėti like ant šio albumo, nes jaučiu neišnaudotą grupės potencialą. Albumui irgi būčiau linkęs rašyt 8-etą, nors už trumpesnes dainas rašyčiau 9, bet ilgesnės dainos labai praskiedžia albumą ir nuslopina jo įspūdį. Todėl 8 balai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas