Albume yra nemažai gerų idėjų, tačiau bendras skambesys ganėtinai sausokas. Atrodytų, buvo galima padirbti labiau ir su kompozicijom, ir su aranžuotėm, kad atskleisti tikrąjį jų gėrį. Matyt, čia išlindo ne pirmą kartą jau matomas PH noras sukurti kažką labiau atmosferiško ir ambientiško, įvaldyti less is more požiūrį komponuojant dainas. Man, deja, jis nelabai veikia. Labai įsivaizduoju, kad man patiktų Everyone You Hold, From The Safe House, Falling Open, tačiau čia pasirinktos aranžuotės manęs neužkabina. Pasižymėjau dainas Phosphorescence, Bubble ir Can Do kaip savo mėgstamas šiame albume. Pirmoji turi labai įsimintiną melodiją ir styginiai ją labai pabrėžia. Bubble yra tamsesnis, bet daugiau kitimo turintis kūrinys. Can Do labai išryškėja dėl to, jog tai iš esmės yra vienintelė daina albume, kurios pagrindinis dėmuo yra ritmo sekcija. Vienintelė daina, kurioje yra groove'as.
Albumui rašau 8-etą. Nors ir nepatenka tarp silpnųjų PH darbų, tačiau lyginant 10-ojo dešimtmečio PH albumus, šis kiek nublanksta.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2022 m. rugsėjo 19 d. 01:21:02
Albume yra nemažai gerų idėjų, tačiau bendras skambesys ganėtinai sausokas. Atrodytų, buvo galima padirbti labiau ir su kompozicijom, ir su aranžuotėm, kad atskleisti tikrąjį jų gėrį. Matyt, čia išlindo ne pirmą kartą jau matomas PH noras sukurti kažką labiau atmosferiško ir ambientiško, įvaldyti less is more požiūrį komponuojant dainas. Man, deja, jis nelabai veikia. Labai įsivaizduoju, kad man patiktų Everyone You Hold, From The Safe House, Falling Open, tačiau čia pasirinktos aranžuotės manęs neužkabina. Pasižymėjau dainas Phosphorescence, Bubble ir Can Do kaip savo mėgstamas šiame albume. Pirmoji turi labai įsimintiną melodiją ir styginiai ją labai pabrėžia. Bubble yra tamsesnis, bet daugiau kitimo turintis kūrinys. Can Do labai išryškėja dėl to, jog tai iš esmės yra vienintelė daina albume, kurios pagrindinis dėmuo yra ritmo sekcija. Vienintelė daina, kurioje yra groove'as.
Albumui rašau 8-etą. Nors ir nepatenka tarp silpnųjų PH darbų, tačiau lyginant 10-ojo dešimtmečio PH albumus, šis kiek nublanksta.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas